Pasirodo, jei skrydžiai vėluoja ar yra atšaukiami dėl skrydžių vadovų trūkumo, ar su tuo susijusių eismo valdymo problemų oro erdvėje, kompensacijos nukentėjusiems keleiviams neturėtų priklausyti. Tiesa, keleivių maistu, gėrimais, nakvyne ar transportu, jei skrydis sutrinka ir tenka laukti kito skrydžio, oro linijos vis tiek privalo pasirūpinti.
Už oro navigacijos saugą Europoje atsakingos organizacijos „Eurocontrol“ duomenimis, įprastai dėl įvairių eismo valdymo problemų oro erdvėje fiksuojama beveik tiek pat skrydžių vėlavimų, kaip ir dėl nepalankių orų sąlygų, o štai šių metų liepos mėnesį eismo valdymo problemos buvo pirmoje vietoje tarp dažniausių skrydžių vėlavimo priežasčių.
Kaip skelbia „Financial Times“, pirmąją liepos savaitę Europoje tik 56 proc. skrydžių įvyko laiku. Masinius skrydžių vėlavimus lėmė eismo kontrolės oro erdvėje problemos bei nepalankios orų sąlygos.
www.independent.co.uk taip pat neseniai pranešė, kad jei anksčiau dėl įvairių eismo valdymo oro erdvėje problemų vėluodavo mažiau nei 5 proc. visų skrydžių Europoje, po Covid-19 pandemijos ši situacija gerokai pablogėjo. Šios vasaros pradžioje su tuo susiję vėlavimai jau siekė apie 10 proc., o pastarosiomis savaitėmis jie išaugo iki 30 proc.
„Ryanair“ DAC vadovas Eddie Wilsonas britų žiniasklaidai teigė, kad „oro eismo kontrolė sukelia neregėto masto skrydžių vėlavimus“ ir kad šiuo metu situacija „yra labai sudėtinga“.
Skrydžių vadovai yra ypatingą svarbą eismui oro erdvėje turinti profesija. Šie specialistai užtikrina saugų ir sklandų oro eismą, koordinuoja orlaivių judėjimą oro uostuose bei oro erdvėje, stebi orus ir operatyviai reaguoja į iškilusias oro eismo valdymo problemas. Na, o jei skrydžių vadovų trūksta arba jie streikuoja (2022–2023 m. skrydžių vadovų ir kito oro eismo valdymo personalo streikai vyko Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje), tai ne tik paralyžiuoja oro uostų darbą, bet ir tampa priežastimi atidėti ar net visai nutraukti kai kurių skrydžių vykdymą.
Lietuvos oro erdvėje oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugas teikia akcinė bendrovė „Oro navigacija“. Šioje įmonėje šiuo metu dirba 94 skrydžių vadovai.
„Su darbuotojų į skrydžių vadovo poziciją trūkumu nesusiduriame, taip pat nematome ir ženklų, kad toks trūkumas galėtų atsirasti ateityje“, – teigia AB „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Jis pažymi, kad Covid-19 pandemijos laikotarpiu, kuomet skrydžiai praktiškai nebevyko, už skrydžių valdymą atsakingos Europos šalių įstaigos ieškojo įvairių sprendimų, kad galėtų išgyventi nenutraukdamos veiklos dėl finansinių iššūkių.
Dėl to daug kur skrydžių vadovai buvo atleidžiami, sustabdytas ir naujų specialistų ruošimas, o dabar, oro eismui sparčiai atsigaunant ir sugrįžtant į ankstesnį lygį, tos įstaigos susiduria su skrydžių vadovų trūkumu. Tuo tarpu paruošti naujus specialistus užtrunka daug laiko – pasak S.Batavičiaus, skrydžių vadovo parengimas yra ilgas, sudėtingas ir kruopštaus planavimo reikalaujantis procesas, kuriam taikoma daugybė reikalavimų.
„Tuo metu „Oro navigacija“ Covid-19 pandemijos laikotarpiu išsaugojo visas skrydžių vadovų darbo vietas, be to, vyko naujų specialistų ruošimas, siekiant užtikrinti pakeičiamumą“, – priduria S.Batavičius. Dėl to eismui Lietuvos oro erdvės teritorijoje sklandžiai valdyti šių specialistų šiuo metu pakanka, tad ir su tuo susijusiųjų skrydžių sutrikimų Lietuvos oro erdvėje nėra fiksuojama.
Kaip teigia keleivių teises sutrikus skrydžiams ginančio portalo „Oro skundas“ įkūrėjas Balys Rimkus, akivaizdu, kad Lietuvoje per koronaviruso pandemiją buvo priimti išmintingi sprendimai.
„Jei būtų nutikę priešingai, kaip ir kitos Europos šalys, dabar kalbėtume apie neregėto masto skrydžių vadovų trūkumą, o tai kartu reikštų ir dar daugiau rūpesčių visiems keliautojams“, – teigia B.Rimkus.
Nepaisant to, ekspertas pabrėžia, kad skrydžiai vyksta globalioje oro erdvėje, lietuviai keliaudami kerta įvairių šalių oro erdvės teritorijas. Todėl net jei Lietuvoje eismo valdymo procesai oro erdvėje funkcionuoja sklandžiai, tai dar nereiškia, kad problemų neiškils skrendant per Prancūziją, Ispaniją ar Italiją.
„Taip ir nutinka – į mus jau kreipiasi nukentėję lietuviai, kurių skrydžiai vėlavo ar buvo atšaukti dėl skrydžių vadovų trūkumo krizės Europoje. Tokių keleivių sparčiai daugėja“, – teigia „Oro skundo“ ekspertas B.Rimkus.
Nors skrydžių sutrikimų dėl skrydžių vadovų trūkumo fiksuojama vis daugiau, B.Rimkus apgailestauja, kad kompensacijos nukentėjusiems keleiviams tokiu atveju nepriklauso. Ekspertas primena, kad pagrindinis oro linijų keleivių teisių gynimą reglamentuojantis teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – numato, jog jei skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas dėl priežasčių, kurių oro vežėjas negalėjo kontroliuoti, kompensacijos keleiviams neturėtų priklausyti.
„Pagal dabartinį keleivių teisių gynimo reglamentavimą, kuris galioja jau beveik dvidešimt metų, su oro eismo valdymu, skrydžių vadovų darbu susiję skrydžių sutrikimai yra priskiriami priežastims, kurių oro linijos negali kontroliuoti. Tai reiškia, kad tokiais atvejais oro linijos neturi pareigos mokėti keleiviams kompensacijų“, – pažymi B.Rimkus.
Tiesa, jis priduria, kad net tada, kai skrydžiai sutrinka dėl aplinkybių, kurių oro linijos negalėjo kontroliuoti, oro linijos vis tiek privalo pasirūpinti savo keleiviais: pasirūpinti jų maistu, gėrimais, jei reikia, pasirūpinti ir nakvyne bei transportu į nakvynės vietą ir atgal į oro uostą. Todėl keleiviams patariama išsaugoti visus įrodymus apie patiriamas išlaidas – kasos kvitus ir sąskaitas: šių dokumentų gali prireikti teikiant oro linijoms prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo.
