Anot jo, nepasitenkinimas dabartiniu pensijų kaupimu didele dalimi susijęs su istoriškai mažu žmonių pasitikėjimu šalies finansine sistema.
„Ilgalaikės sistemos problemos išspręsti nepavyks dėl pasitikėjimo (stokos – ELTA) finansų sistema, nes čia reikia dešimtmečių“, – diskusijoje apie pensijų sistemos pokyčius Seime antradienį kalbėjo V. Šilinskas.
Ministro teigimu, nepasitikėjimas dabartine sistema susijęs su savarankiškumo renkantis pensijos kaupimo būdus trūkumu – gyventojai jaučiasi neturintys laisvi patys pasirinkti, kokiu būdu ir kada kaupti pensijai, kaupimą vertina kaip dar vieną būdą taupyti kasdienėms reikmėms.
Taip pat, anot V. Šilinsko, valdžia nepakankamai aiškiai komunikuoja kaupimo naudą – valstybės pridedamą 324 eurų sumą prie kiekvieno gyventojų kaupimo.
„Pas mus būtų galima daryti taip, kaip Latvijoje padarė – ten nebuvo jokio savanoriškumo. Yra mokestis, kurį moka darbdavys, ir viskas. Ir pas mus jis galėjo būti – kur 3 proc. kaip nedarbo draudimą moka darbdavys virš atlyginimo, tai kad darbdavys jį mokėtų pensijai, kuri eina konkrečiai to darbuotojo (pensijai – ELTA), į jo asmeninę sąskaitą. Bet tai būtų didelė reforma, reikėtų diskutuoti su darbdaviais, ar jie sutiktų“, – svarstė V. Šilinskas.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus taip pat pridūrė, kad antrosios pakopos pensijų fondas turėtų būti kuriamas privalomo pobūdžio darbdavių įmokų pagrindu.
„Valstybė dalyvauja antroje pakopoje savo prisidėjimu, bet darbdaviai kažkodėl nedalyvauja ir aš manau, kad tai yra problema. (...) Valstybė neturėtų prisidėti savo lėšomis remiant antrąją pakopą. Tai turėtų būti darbdavių ir dirbančiųjų dalyvaujančių antroje pakopoje klausimas“, – tikino G. Šimkus.
Anot jo, antrosios pensijų fondas turėtų būti valdomas valstybės, tokiu būdu jam sudarant sąlygas geriau konkuruoti su privačiais fondais. Kaip pabrėžė V. Šilinskas, rudens Seimo sesijoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teiks tuos sprendimus, kurie didins pasitikėjimą pensijų sistema ir kuriuos įgyvendinus trumpuoju laikotarpiu bus sudarytos sąlygos savarankiškiau apsispręsti dėl pensijos kaupimo ar jo nutraukimo, taip pat leis lėšas išsiimti tais atvejais, kai kaupti nebėra tikslo.
Visgi, pasak V. Šilinsko, bet kokie tolimesni sistemos pokyčiai neturėtų pakenkti pačiam kaupimo pensijai principui.
„Žiūriu, ką galima padaryti trumpuoju laikotarpiu, kad sumažintume žmonių nepasitenkinimą ir paskatintume žmones taupyti savo didesnei pensijai“, – akcentavo V. Šilinskas.
„Kadangi čia yra pensijų pakopa, reikėtų ne transformuoti sistemos į taupymą kažkam, palikti, kad tai būtų pensijų pakopa ir siekti išlaikyti tą tikslą, kad turėtume didesnes pensijas ateityje“, – pabrėžė ministras.
Anot ministro, antroje pakopoje pensijai kaupiančių gyventojų investicinė grąža siekia apie 2,4 mlrd. eurų. V. Šilinsko teigimu, didinant gyventojų pasitikėjimą pensijų kaupimu neturėtų būti svarstoma antrosios pakopos transformacija į visiškai savarankišką trečiąją pakopą. „Žmonės sako – norime tokio savanoriško (kaupimo – ELTA), kaip trečia pakopa. Gerai, bet pažiūrėjus trečią pakopą – administravimo kaštai yra dvigubai didesni. Tad yra pliusai ir minusai, kad galima padaryti antrąją pakopą tokią, kokia yra dabar trečia, bet tada ji brangiau kainuotų ir matome, kad trečioje daug (gyventojų – ELTA) nekaupia. Tai ar būtų tikrai geriau – klausimas“, – tikino V. Šilinskas.
Profesorius Teodoras Medaiskis pritarė, kad bet kokia forma keičiant dabartinę pensijų sistemą reikėtų vadovautis KT nutarimu, įtvirtinusiu, kad pasitraukti iš kaupimo galima tik dėl išimtinių priežasčių – pavyzdžiui, sunkios ligos.
Todėl, jo teigimu, nemaža dalis Seimo narių šiuo metu įgarsinamų siūlymų yra ne pensijų sistemos reforma, o jos panaikinimas.
„Jeigu tai yra pensijų sistema, tai logika jos yra tokia, kad turi būti kaupiama visą gyvenimą ir išmoka turi būti ne vienkartinė, ne kažkokia kita, o turi būti anuitetinė išmoka, kitaip tai ne pensijų sistema“, – teigė profesorius.
„Nereikėtų sėdėti tarp dviejų kėdžių. Jeigu mes leidžiame bet kada atsiimti, tai jokia nebe pensijų sistema – tai yra investicinė sąskaita, kaupiamoji sąskaita, taupomoji sąskaita“, – tikino T. Medaiskis.
Visgi, anot jo, labai svarbu leisti gyventojams patiems priimti sprendimą kaupti, o ne įtraukti į kaupimą automatiškai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos.
Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti.
Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus.
Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką. Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė.
Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją.
Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
