Arūnas Karaliūnas. Sukčiai žino, kad esame turtingi, naivūs ir greitai užmirštame praeities pamokas

Pasikeitė tik patiklių ir atliekamų pinigų turinčių žmonių mulkinimo
formos.

Vyresnės kartos kauniečiams visam gyvenimui į atmintį įsirėžė „Sekundės“
banko reklaminis šūkis „Reikia pinigų – pinigų yra“. Pačiame Kauno
centre įsikūręs bankas žlugo prieš tris dešimtmečius, o gyvavo vos
trejus metus.

Turbūt kitokios baigties net nebuvo galima tikėtis, nes banko vadovai
indėlininkams žadėjo neįtikėtinai dideles pajamas neįdedant jokių
pastangų.

„Sekundės“ bankas tuo metu nebuvo vienintelė kredito įstaiga, siūliusi
galimybę lengvai praturtėti žmonėms, kuriems labai trūko finansinio
išprusimo, todėl po kelis mėnesius trukusio džiaugsmo dėl gaunamų
solidžių palūkanų atėjo gerokai liūdnesnis metas.

Miesto centre gyvenantys kauniečiai prisimena šaltyje mindžikuojančių
indėlininkų eiles prie banko būstinės. Jie vylėsi atgauti bent dalį
indėlių, tačiau daugumos žmonių viltys subliūško.

„Sekundės“ bankas indėlininkams liko skolingas apie 11,5 mln.
skaičiuojant eurais. Šiais laikais tai juokinga pinigų suma bet kuriai
kredito įstaigai, tačiau prieš tris dešimtmečius ir 1000 JAV dolerių bet
kuriam Lietuvos gyventojui buvo labai įspūdingos lėšos.

Banko valdytojas G.Dilys buvo suimtas ir 7 metams pasiųstas už grotų –
jis buvo nuteistas šiais laikais taip pat neįtikėtinai griežta bausme už
finansinius nusikaltimus.

„Sekundės“ banko bankrotas buvo tik kelerius metus užsitęsusios bankų
krizės pradžia, todėl vėliau patiems komerciniams bankams, Lietuvos
bankui ir šalies valdžios institucijoms prireikė didelių pastangų
atkurti gyventojų pasitikėjimą.

Rimtu argumentu labiau pasitikėti bankais tapo gyventojų būstuose
siautėję vagys, kuriems grynieji pinigai buvo geidžiamiausias grobis.
Vertingą vaizdo ar kompiuterinę techniką, juvelyrinius dirbinius dar
reikia kažkur parduoti, o pačiupai grynuosius pinigus – ir iškart gali
juos leisti malonumų jūroje.

Namuose laikomi grynieji pinigai tapo ir sukčiavimo pradininkų taikiniu.
Apsimetę policijos pareigūnais ar medikais jie pranešdavo apie gyventojų
artimuosius neva ištikusią nelaimę ir siūlydavo skubiai išspręsti
kilusią problemą paklojant reikalaujamą pinigų sumą. Sunku net
įvertinti, kokia gausybe sėkmės istorijų galėjo pasigirti nusikaltėliai.

Policijos pareigūnai be paliovos kartojo: laikyti grynuosius pinigus
namuose nesaugu. Jiems atitarė bankų atstovai: naudokitės elektronine
bankininkyste – tai ne tik saugu, bet ir patogu.

Pateikiami pavyzdžiai ir besikeičiantys jaunųjų pirkėjų įpročiai išties
pakeitė situaciją – grynųjų pinigų namuose sumažėjo, o dalis
atsiskaitymų persikėlė į virtualią erdvę.

Ar sukčius pavyko pažaboti? Kur tau – greičiau priešingai!

Štai vienas Kauno gyventojas pranešė praradęs daugiau nei 97 tūkst.
eurų, kuriuos išviliojo telefoniniai sukčiai. Kaunietis tyrėjams
atskleidė, kad nuo rugpjūčio 8 iki 15 dienos Šiaurės prospekte, būnant
namuose, telefonu paskambino nepažįstami asmenys ir apgaulės būdu iš
jo išviliojo 97,1 tūkst. eurų.

Tarp „Sekundės“ banko indėlininkų turbūt net nebuvo žmonių, patikėjusių
tokią pinigų sumą, tačiau tai dar tikrai nėra rekordas. Praėjusių metų
pradžioje pranešta, kad jie iš Vilniaus rajono gyventojos išviliojo
164,4 tūkst. eurų, – tai viena didžiausių sumų, pastaraisiais metais
pasisavintų iš Lietuvos gyventojų.

Nukentėjusioji pareiškė, kad nenustatytas asmuo per internetinę
investavimo platformą „Trade Platform“ apgaulės būdu iš jos išviliojo
pinigus. Mulkinimo procedūra vyko nuo 2022-ųjų birželio 1-osios iki
praėjusių metų sausio 17 dienos moteriai būnant Nemėžio seniūnijoje,
Skaidiškių kaime.

Abiem atvejais skaudžiai nukentėjo ne senoliai, nenutuokiantys apie
investavimo ypatumus, o subrendę žmonės. Kaune sukčių auka tapo 63 metų
vyras, Vilniaus rajone – 49 metų moteris.

Jeigu suskaičiuotume visus panašiomis aplinkybėmis nukentėjusius šalies
gyventojus, jų sąrašas turbūt būtų ilgesnis negu „Sekundės“ banke
pinigus palaidojusių žmonių skaičius, tačiau niekas nerengia nei
protesto eitynių miesto gatvėmis, nei skelbia bado akcijų.

Ar tikrai pinigai gaunami taip lengvai, kad nėra labai skaudu greitai
juos ir prarasti?