Prezidentūrai ministerijos siūlymams dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo trūksta patrauklumo

„Kalbant apie esminius pakeitimus, kurie padarytų šitą pensijų kaupimo sistemą žymiai patrauklesne, mūsų nuomone, kol kas šie pakeitimai yra nepakankami“, – LRT radijui sakė V.Augustinavičius.

Anot Prezidentūros atstovo, nors siūlomi pokyčiai rodo, kad ministerija pripažįsta pensijų sistemos problemas, toliau juos tobulinti reikėtų siekiant mažinti gyventojų „įkalinimą“ pensijų fonduose.

„Šituo atveju reikėtų daugiau diskutuoti ir žymiai lankstesnių galimybių žmonėms suteikti prieiti prie šių lėšų tam tikro dalinio pasinaudojimo kaupimo metu, ką yra siūlęs ir prezidentas ankstesnėje kadencijoje, ką yra siūlę ir valdančiosios daugumos koalicijos partneriai, tai yra liberalai, ką kalbėjo ir opozicinės partijos“, – tikino prezidento patarėjas.

„Pagal tai, ką teikia SADM, patrauklumo kol kas trūksta“, – pridūrė V.Augustinavičius.

SADM siūlant, jog pensijai kaupiamas lėšas išsiimti galima būtų sergant sunkia, progresuojančia liga ar ištikus sunkiai negaliai, V.Augustinavičius pabrėžia, kad siūlomos priemonės būtinos, tačiau nepakankamai plačios. Anot Prezidentūros, pokyčiai turėtų įtikinti gyventojus, kad kaupti pensijai prasminga.

„Pakeitimą reikia padaryti vieną, kas susiję su antra pensijų pakopa – šitoje kadencijoje reikia padaryti taip, kad po šių pakeitimų žmonės matytų prasmę kaupti.

Žmonės pajamas gautų iš dviejų šaltinių – iš „Sodros“ ir iš kaupimo. Būtų diversifikuoti pajamų šaltiniai, tai yra žymiai geriau negu gauti iš vieno šaltinio“, – tikino V.Augustinavičius.

Atsakydamas į Prezidentūros pastabas SADM siūlymams, viceministras Martynas Šiurkus pabrėžė, kad pokyčiai parengti pagal Konstitucinio Teismo (KT) kovo mėnesio išaiškinimus. Tuo metu nuspręsta, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją.

„Matome, kad sistema yra veikianti. Žmonės tikrai yra sukaupę daug daugiau lėšų negu yra pervedę iš savo atlyginimo dalies. Ir tie, kurie dabar jau turi ilgesnį kaupimo laikotarpį ir yra mokėję mokesčius, jų pensijos šiai dienai yra apie 10–15 proc. didesnės negu tų, kurie buvo nekaupiantys“, – aiškino M.Šiurkus.

Visgi, kaip kritikavo Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius, visi šiuo metu ministerijos siūlomi pakeitimai ne pritrauks gyventojus į antrąją pensijų kaupimo pakopą, tačiau mažins socialinį teisingumą tų gyventojų atžvilgiu, kurie papildomai nekaupia trečiojoje pakopoje.

„Kol kas visa politika nukreipta ne į tai, kad kauptų ir turėtų galimybę kažkada pasiimti, o į tai, kad palengvintų nekaupimą ir gyventų šia diena, o po to, kai pritrūks pinigų, eitų prie Seimo ir ten reikalautų, kad duotų pašalpų“, – tikino J.Dirginčius.

Jam pritarė ir Investicinių ir pensijų fondų valdybos narys Vaidotas Rūkas, tikindamas, kad ministerijos siūlymai nesudaro prielaidų gyventojams sukaupti didesnes pensijas.

„Kuo laisvesnis stabdymas, tuo galimybes sukaupti didesnę pensiją jis mažina. Tačiau kartu suprantame ir KT išaiškinimą, kad kai žmogui beprasmiška kaupti, tai to ir nereikėtų daryti. Akivaizdu, kad toks patobulinimas ir sistemos korekcija turi egzistuoti“, – aiškino pensijų fondų atstovas.

Naujienų agentūra ELTA primena, kad SADM artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje pristatys, kaip tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Tarp pasiūlymų – daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios ir galimybių atsisakyti kaupimo, jau pradėjus mokėti įmokas.

Siūlyme norima padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.

Siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą – vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.

Be to, norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant, praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.

Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kaupti siūloma kas 3 metus. Taip pat siūloma, kad tokie priminimai žmogui iš viso būtų pateikiami tik 2 kartus.

Galiausiai norima numatyti, ar, sulaukus pensinio amžiaus, rinktis visą sumą, ar periodinę išmoką. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija šalių.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.

Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot SADM, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.