Be to, anot jo, prie pokyčio prisidėjo ir 2023 m. pabaigoje euro atžvilgiu išaugusi zloto vertė.
„Manau, kad esminės įtakos turėjo tai, kad lyginant su praėjusiais metais pastebimai pakilo Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir perkamoji galia. Tai, pavyzdžiui, birželį Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia nuo 2007 m. pavasario. Atitinkamai mes matome, kad kyla gyventojų noras leisti pinigus. Bet panašu, kad tai daroma nebe Lenkijoje“, – penktadienį LRT radijui teigė A. Izgorodinas.
„Įtakos turėjo ir zloto kurso sustiprėjimas. Tai iš vienos pusės mes turime gyventojų perkamosios galios atsigavimą, iš kitos, zloto stiprėjimą euro atžvilgiu“, – pridūrė jis.
Ekonomistas paminėjo, kad „Citadele“ duomenys, parodę sumažėjimą, paremti tik atsiskaitymais kortelėmis, o bankas negali įvertinti ar pokyčiai matomi ir tarp asmenų, kurie Lenkijoje atsiskaito grynaisiais.
Anot A. Izgorodino, daugiausiai Lietuvos gyventojai Lenkijoje perka maisto produktus.
Tuo metu Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas pastebi, kad lietuviai važiuoja įsigyti drabužių, retkarčiais net baldų.
„Tikslių duomenų, ką perka žmonės, mes neturime, bet galime nesunkiai atspėti, kas tai yra. Tai iš esmės dominuoja maisto produktai. Nes ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai Lenkijoje perka tiek trumpo, tiek ilgo galiojimo maisto prekes. Tai ypatingai matėsi tiek 2022 m., tiek 2023 m. kai turėjome infliacijos šoką ir perkamosios galios kritimą“, – komentavo A. Izgorodinas.
„Ir dažniausiai matosi, kad tikrai maisto produktų. (...) Kas į Suvalkus važiuoja, tai pastebime, kad ne tik maistas, bet ir drabužiai. Šiuo metu nežinau, bet anksčiau buvo ir baldų, bei statybinių medžiagų apsipirkimo“, – LRT radijui sakė V. Liškauskas.
Pasak Punsko valsčiaus viršaičio, nors lietuvių srautai į Lenkiją mažėja, Lietuvoje norinčių apsipirkti lenkų skaičius šiuo metu neauga.
„Buvo laikų, kai važiuodavo į Lietuvą apsipirkti žmonės iš Lenkijos, bet dabar to nėra“, – tikino jis.
LRT pateikta informacija toks sumažėjimas neturėtų pastebimai paveikti Lenkijos verslų, kadangi Lietuvos gyventojų apsipirkimai sudaro vos 3 proc. šalies pasienio prekybos.
„Citadele“ banko privačių klientų atsiskaitymų kortelėmis duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje atliktų mokėjimų vertė išaugo 4,8 proc.
Tuo metu tiek Lenkijoje atliktų mokėjimų skaičius, tiek mokėjimų vertė sumažėjo apie 20 proc.
Mokėjimų duomenys atskleidžia, kad lietuviai daugiausia pirmąjį 2024 m. pusmetį pinigų išleido Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
