„Kylantis atlyginimai ir visiškai išsikvėpusi infliacija didina vartotojų perkamąją galią ir tau jau leidžia mažmeninės prekybos apimtims stiebtis ir viršyti praeitų metų rezultatus (...). Tikėkimės, kad šie veiksmai veiks ir toliau ir jie stiprės artėjant rudeniui“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė Lietuvos ekonomikos kylimą pirmus du šių metų ketvirčius įvardina „subalansuotu ir viršijančiu lūkesčius“, ypač mokestinių pajamų surinkimo srityje.
„Kas džiugina, tai sėkmingas mokestinių pajamų surinkimas. Metų pradžioje nuogąstavome, kad atsitraukianti infliacijos banga sukurs problemų, kad PVM bus surenkama nepakankamai“, – kalbėjo ji.
Liepos mėnesio defliacija, I. Genytės-Pikčienės teigimu, yra ne tik atitraukusios infliacijos bangos pasekmė, bet ir liepai būdingų sezoninių pasiūlos ir vartojimo pokyčių pasekmė.
„Liepos mėnuo yra išpardavimų ir lentynų valymo laikotarpis, matome kainų pokyčius avalynės, drabužių segmentuose, taipogi yra vietinio daržovių ir vaisių derliaus įtaka, kad šių kategorijų kainos krenta“, – teigė ekonomistė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija liepą, lyginant su šiuo laikotarpiu pernai, sudarė 1,1 proc., o apskaičiuotoji pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 0,9 proc.
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2024 m. liepą, lyginant su birželiu, kaip ir apskaičiuotos pagal VKI, mažėjo 0,1 proc.
I. Genytė-Pikčienė: paslaugų infliacija vis dar kelia ECB nerimą
Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), atsižvelgdamas į euro zonoje dar nepasiektą 2 proc. infliacijos lygi, artimu metu nesiims drastiškai mažinti bazinių palūkanų normų. Tačiau, anot jos, institucijos sprendimą rugsėjį bei gruodį paveiks ir kiti ekonominiai rodikliai, kurie euro zonoje rodo tam tikrų problemų.
„Europos infliacija vis dar viršija siektiną 2 proc. ribą. Ir ECB ypatingai nerimą kelia paslaugų infliacija, kuri euro zonoje yra apie 4 proc. Tad skubėti palūkanų normas karpyti ECB neturėtų. Nes vis tik infliaciją pažaboti ir jos sąsajas suvaldyti ECB laiko pirmine pareiga“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Vis tik ECB stebi ir kitus rodiklius. Jis stebi darbo rinkos situaciją, ekonomikos aktyvumo rodiklius ir sveria, ar pinigų politikos griežtumas kartais neužsmaugs kai kurių ekonomikos sektorių ir nesukurs ilgalaikių problemų“, – pridūrė ji.
Ekonomistė pastebi, kad euro zonos ekonomikos augimas antrąjį 2024 m. ketvirtį buvo lėtas, o viena svarbiausių regiono valstybių, Vokietija, net patyrė susitraukimą. Jos manymu, tolimesnis bazinių palūkanų palaikymas arba nepakankamas jų sumažinimas tik pagilintų problemas, privedusias prie tokio suletėjimo.
„Nes ką stebime antrąjį ketvirtį, kad Vokietijos ekonomika traukiasi, o euro zona auga labai nestipriai, apie 0,6 proc., tai iš tikrųjų tokių ekonomikos raidos problemų, kalbant apie Vokietijos ekonomiką yra apstu. Ir šiuo atveju griežta politika nepasitarnauja. Ir ilgainiui, metų bėgyje, tos problemos gali gilėti“, – sakė ji.
I.Genytė-Pikčienė paminėjo, kad šiuo metu nėra pastebima sąlygų, dėl kurių sumažėjusių palūkanų normų atveju galėtų vėl įsibėgėti infliacija, kadangi maisto ir energetikos rinkos yra ramios. Ji pabrėžė, kad energetikos rinkos stabilumas išsilaikė net prasidėjus konfliktams Artimuosiuose Rytuose.
ECB liepą nepakeitė pagrindinių savo palūkanų normų, belaukdamas tvirtų įrodymų, kad vartotojų kanų augimas pakankamai stabilizavosi, kad būtų galima vėl imti mažinti skolinimosi kainas.
Bankas paliko galioti esamą 3,75 proc. pagrindinę indėlių normą, kurią birželį buvo sumažinęs pirmą kartą po ilgą laiką trukusio palūkanų didinimo siekiant suvaldyti nekontroliuojamą infliaciją.
