S.Mavrodis gimė 1955 m. Maskvoje. Kaip yra minėjęs viename interviu, jį supo kukli šeima: darbininkai tėvai ir du broliai.
Mama visą gyvenimą dirbo paprasta inžiniere toje pačioje darbovietėje – „Montažspecstroj“.
„Ji visą gyvenimą dirbo toje pačioje vietoje – žinote, buvo toks sovietinių moterų tipas. Ji tuo didžiavosi. Paskui, kai sulaukė pensinio amžiaus, visi ją pamiršo – tai sukėlė šoką. Būtent tada jai nustatė onkologinę ligą. Po šios baisios diagnozės per šešis mėnesius ji sunyko akyse.
Mano tėvas, beje, taip pat mirė nuo onkologinės ligos. Vyras buvo geležinės sveikatos, dirbo surinkėju, niekada nesirgo. Staiga peršalo, draugai patarė gydytis šalta degtine ir pienu. Ir plaučių uždegimas virto vėžiu“.
S.Mavrodis laikraščiui „Bolšoj gorod“ apie save kalbėjo kukliai: „Ir mokykloje, ir institute buvau niekas. Paprasta pilka pelė. Na, taip, gabus, mokyklinių matematikos ir fizikos olimpiadų nugalėtojas, bet ar maža gabių žmonių?“
Laikraštis savo ruožtu pridėjo, kad S.Mavrodis pirmai progai pasitaikius metė programuotojo darbą ir įsidarbino sargu metro. Tokį užsiėmimą susirado tik tam, kad išvengtų kaltinimų veltėdžiavimu, o tuo pat metu kartu su broliu Slava užsiėmė pogrindiniais garso ir vaizdo įrašais, rašo „zerkalo.io“.
Nuo tokių pokyčių nesustabdė ir per dvejus metus pasiekta karjera mokslinių tyrimų institute, kur tapo skyriaus vadovu ir gavo gerą atlyginimą. Sprendimą išeiti į niekur ir pradėti savo verslą lėmė įstaigoje vyravusi slegianti atmosfera.
„Tada iš verslo daug neuždirbdavau. Pagrindinė priežastis buvo laisvės ir nepriklausomybės jausmas“, – anuomet pasakojo būsimasis sukčius.
Devintajame dešimtmetyje S.Mavrodis buvo suimtas už neteisėtą prekybą vaizdo kasetėmis. „Pagavo atsitiktinai: atėjau į nuomojamą butą, į darbą, su didžiuliu maišu kasečių, o prie durų stovi apylinkės inspektorius“, – pasakojo jis.
Tačiau vyrui pasisekė išsisukti vien su įspėjimu: kaip tik tuo metu buvo paskelbta viena partijos rezoliucijų, kurioje kalbama apie „perteklinį sulaikymą“ – esą ne visi sulaikymai pagrįsti.
„Niekada su niekuo nesitariau“
1989 m. atsirado įmonė MMM. Pavadinimas paaiškinamas paprastai: S.Mavrodis kooperatyvą įkūrė kartu su broliu Viačeslavu ir šio žmona Olga Melnikova. Santrumpa atsirado iš trijų steigėjų pavardžių pirmųjų raidžių.
„Norint sukurti kooperatyvą, reikėjo bent trijų steigėjų. Tačiau tai buvo tik nominalūs žmonės, – aiškino S.Mavrodis. – MMM visada buvo vieno žmogaus organizacija, o jos valdymas visada buvo griežtai autoritarinis. Niekada su niekuo nesitariau ir mano nurodymų niekas neaptarinėjo“.
Pirmuosius penkerius metus tai buvo įprasta įmonė, kuri ėmėsi visko, kad gautų kuo didesnį pelną. Iš pradžių ji importavo kompiuterius ir jiems skirtus komponentus. Vėliau perpardavinėjo biuro įrangą, užsiėmė reklama, prekyba vertybiniais popieriais, grožio konkursų organizavimu...
S.Mavrodis visais įmanomais būdais reklamavo įmonės prekės ženklą. Pavyzdžiui, 1991 m. paskutinę liepos dieną kooperatyvas apmokėjo keliones Maskvos metro, todėl visi miesto gyventojai galėjo važiuoti nemokamai. Taip apie MMM sužinojo beveik visi maskviečiai.
Prispausdino „mavrodikų“
1994 m. pradžioje išmušė buvusio matematiko žvaigždžių valanda. MMM – tuo metu kooperatyvas jau buvo pertvarkytas į atvirąją akcinę bendrovę – išleido savo akcijų emisiją, kurių kiekviena kainavo 1 tūkst. rublių, arba 0,65 JAV dolerio pagal tuometį valiutų kursą. Iš viso išleista 991 tūkst. akcijų – daugiausia, kiek tuo metu leido Rusijos įstatymai. Jos pradėtos pardavinėti vasario 1 d.
Sumanymas buvo toks: žmonės galėjo įsigyti bet kokį akcijų skaičių, jų vertė nuolat didėjo (1994 m. vasarą viena akcija kainavo 125 tūkst. Rusijos rublių), jas buvo galima įsigyti bet kurioje pardavimo vietoje, taip pat laisvai bet kada parduoti ir gauti pelno. Akcijų kainą S.Mavrodis kasdien nustatydavo pats, vadovaudamasis savo prielaidomis.
Tai buvo klasikinė finansų piramidės schema: pinigai suplaukia iš naujų indėlininkų, kurie savo įnašais padengdavo mokėjimus senesniems klientams.
Esant bendram gyventojų skurdui, finansiniam neraštingumui ir iš pradžių indėlininkų gaunamiems realiems pinigams, daugelis žmonių MMM įžvelgė realią galimybę praturtėti.
Pardavęs 991 tūkst. akcijų, S.Mavrodis norėjo išleisti dar milijardą. Tai prieštaravo įstatymams, todėl to jam neleido daryti. Tada sukčius įregistravo naują akcinę bendrovę „MMM-fondai“ ir jos vardu vėl išleido 991 tūkst. akcijų.
Vis dėlto ir to buvo negana – MMM kūrėjas sugalvojo naują schemą: jis atspausdino vadinamuosius bilietus sovietinių banknotų spalvomis, ant kurių uždėjo savo portretą. Jie net buvo praminti „mavrodikais“.
Skelbta, kad tai – suvenyrai: gavę juos „dovanų“, žmonės savanoriškai aukojo pinigus MMM, o grąžinę bilietus esą jau patys gaudavo grynųjų. Taigi valstybės nustatytas akcijų emisijos apribojimas buvo įveiktas.
MMM žlugimas
Kodėl S.Mavrodis sugalvojo piramidę? Pats jis apie tai kalbėjo taip: „Prasidėjo privatizacija. Jau turėjau apytikrį įsivaizdavimą, kaip tai veiks praktiškai ir prie ko prives. <...> Tokia įvykių eiga manęs visiškai netenkino. Ir aš ketinau į ją įsikišti.“
Vėliau Rusijos politikai S.Mavrodžiui priskyrė žodžius apie toli siekiančius planus: esą jis norėjo 1996 m. kandidatuoti į prezidentus.
Galiausiai buvo pasiektas taškas, kai valstybė negalėjo nesikišti į situaciją – akivaizdi finansų piramidė traukė vis naujus žmones. Pasakojama, kad tuometinis Rusijos Federacijos ministras pirmininkas Viktoras Černomyrdinas, kuriam buvo aiškinami schemos niuansai, keikė pavaldinius reikalaudamas ką nors daryti, kol visa tai nesprogo.
Anot „zerkalo.io“, jei valstybė nebūtų įsikišusi, MMM galėjo pasiekti tokią ribą, kai finansų piramidėje būtų dalyvavę visi mokūs šalies gyventojai ir nebūtų kam mokėti pelno. Viskas būtų pasibaigę natūraliu piramidės žlugimu. Tokiu atveju pati ši struktūra ir asmeniškai S.Mavrodis būtų buvę suvokiamas kaip pinigų vagis. Tačiau valstybė kirto anksčiau, todėl iš dalies kalti liko gyventojai.
Tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas rėžė, kad Lenia Golubkovas – MMM reklamų personažas – nenusipirks namo Paryžiuje, kaip žadėta reklamoje: „Reikėtų labai atsargiai vertinti pernelyg drąsius pažadus. Tūkstantinės, žinote, palūkanų normos – niekur pasaulyje tokių nėra! Vyriausybė su tuo neturi nieko bendra. Tai – teismų sistemos reikalas“.
Viena MMA reklamų:
Daugeliui žmonių ėmus pardavinėti savo akcijas, piramidė susvyravo. S.Mavrodis ėmėsi veikti – bilietų kainas sumažino 125 kartus, iki pirmosios jų pardavimo dienos lygio. Pirkėjai grįžo, tačiau po kelių dienų MMM įkūrėjas suimtas įtariant sukčiavimu. Į mitingą susirinkę indėlininkai reikalavo paleisti sukčių – tik jis, jų nuomone, ir galėjo grąžinti santaupas.
Vladimiras Smirnovas iš Minsko buvo tarp apgautų indėlininkų. Jo paties teigimu, jam pavyko kelis kartus investuoti pinigus į finansų piramidę ir gauti gerus dividendus. „Prisimenu, kaip investavau tūkstantį dolerių, o po dviejų mėnesių gavau tris, – sakė Minsko gyventojas. – Žmonės ten tikrai laimėjo. Tereikėjo laiku sustoti ir pasiimti pinigus.“
Tačiau pasisekė tik nedaugeliui. Likusieji prarado indėlius, daugelis liko skurde.
V.Smirnovas, kuris į MMM buvo investavęs 7 tūkst. dolerių, pasakojo, kad kai kuriems indėlininkams atgauti dalį pinigų pavyko per centrinio biuro apsaugininkus: „Jie arba piramidės viršūnėlės sutiko žmogui atiduoti 70 proc. indėlio, tačiau likusius 30 proc. pasisavino.“ Tik pačiam Vladimirui pasinaudoti tokia schema nepasisekė.
Kad liktų laisvas, ėjo į politiką
Po arešto S.Mavrodžiui grėsė laisvės atėmimo bausmė. Norėdamas likti laisvėje, jis ėmėsi politikos. Piramidžių kūrėjas niekada neslėpė ir visuose savo nesuskaičiuojamuose interviu atvirai sakydavo, kad į ją ėjo „tik dėl neliečiamybės“. Kai buvo užregistruotas kandidatu į Valstybės Dūmą, Rusijos parlamentą, jis iš karto buvo paleistas.
Ir nors 1994 m. spalį buvo išrinktas viename regionų, S.Mavrodis neslėpė, kad į parlamento posėdžius nevaikšto. Dėl to 1995 m. spalį kolegos nutraukė jo įgaliojimus. Jie išsakė argumentus, kad deputatas „aplaidžiai vykdė deputato pareigas ir toliau užsiėmė komercine veikla“.
Šešeri metai bėgimo ir naujos piramidės
Kai pasisukdavo kalba apie dingusius indėlininkų pinigus, S.Mavrodis aiškino, kad po kratos MMM būstinėje esą buvo išvežta 17 sunkvežimių grynųjų pinigų – taip jis atsakomybę permetė valdžios institucijoms.
1997 m. rugsėjį paskelbtas MMM bankrotas, o gruodį piramidės įkūrėjas buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą. Tačiau S.Mavrodis paslaptingai dingo.
Sklido gandai, kad jis išvyko į užsienį, tačiau pats piramidės kūrėjas tvirtino, kad niekada nebuvo išvykęs iš Maskvos ir gyveno bute, kuriame niekam nekilo mintis jo ieškoti. Tyrimo duomenimis, S.Mavrodis turėjo kelis tokius butus skirtinguose Rusijos sostinės rajonuose. Jis žinojo, kad jo ieško, todėl vienoje vietoje neužsibūdavo ilgiau nei dvi dienas.
S.Mavrodžio saugumą užtikrino jo paties stebėjimo tarnyba, sudaryta iš buvusių Federalinės saugumo tarnybos pareigūnų.
Slapstydamasis nenuilstantis S.Mavrodis sugebėjo sukurti dar vieną piramidės schemą – virtualią akcijų biržą „Stock Generation“. Jos formali savininkė buvo aštuoniolikmetė sukčiaus buvusios žmonos sesuo. Platformoje buvo galima prekiauti virtualiomis išgalvotų įmonių akcijomis. Augantis dalyvių skaičius didino pinigų srautus ir teikė išmokas pirmiesiems „investuotojams“. Kitaip pasakius, buvo naudojama schema, panaši į MMM. Teigta, kad jos aukomis tapo 275 tūkst. žmonių, pats S.Mavrodis kalbėjo apie dešimtis milijonų.
2003 m. sausį S.Mavrodis galiausiai buvo suimtas. Teismo procesas įvyko tik 2007 m. Sukčius nuteistas kalėti ketverius su puse metų. Visą šį laiką iki tol jis jau buvo praleidęs už grotų, todėl po mėnesio buvo paleistas į laisvę.
Teismas MMM byloje nukentėjusiaisiais pripažino 10,5 tūkst. žmonių, kurie turėjo gauti kompensacijas, nors, ekspertų teigimu, S.Mavrodis paėmė pinigus iš mažiausiai 10, o galbūt net ir 15 mln. žmonių.
Išėjęs į laisvę aferistas pažadėjo grąžinti pinigus. Žinoma, taip neatsitiko – pinigų nebuvo. Prieita netgi iki to, antstoliai aprašė S.Mavrodžio biblioteką.
Nepaisant visko, sukčius neketino sustoti. 2011 m. sausį jis Rusijoje sukūrė naują projektą – „MMM-2011“. Tų pačių metų vasarį atidarytas ir filialas Baltarusijoje. Kaip rašė portalas „tut.by“, piramidės dalyviai pirko virtualius vertybinius popierius „Mavro“, o uždarbį susižerti tikėjosi iš jų didėjančio kurso.
Investuotojams buvo pažadėta 20–30 proc. grąža per mėnesį ir premijos – pavyzdžiui, 10–20 proc. jų pritrauktų naujokų įnašų.
Po metų, 2012 m. kovą, KGB sulaikė asmenis, susijusius su „MMM-2011“ veikla Baltarusijoje. Tuo momentu jai pinigus buvo patikėję maždaug 100 tūkst. baltarusių. Iš jų pinigų MMM atstovai susižėrė daugiau kaip 62 tūkst. dolerių pajamų.
S.Mavrodis mirė, bet verslas tebegyvuoja
Iš kur apskritai atsirado MMM fenomenas? Pasak rusų profesoriaus Zurabo Kekelidzės, „norint suprasti „piramidžių“ klientus, reikia prisiminti, koks tada buvo laikas. O tai buvo didelių pažadų epocha. Tikra „aukso karštinė“, turtus susikraudavo per kelias dienas ir mėnesius, į akis krito neregėta prabanga. Jausmas – šiandien arba niekada – tapo beveik dominuojantis.
Prie to dar reikia pridėti galop įsibėgėjusią infliaciją, kuri naikino žmonių santaupas ir einamąsias pajamas. Visa tai sukūrė įtampą, galima sakyti, socialinę nepaprastąją padėtį, kurioje žmonių vidinio nerimo lygis neretai viršijo visas ribas.“
Anot profesoriaus, nereikėtų pernelyg sureikšminti reklamų ir panašių dalykų, kurie buvo sąmoningai pasitelkti populiarinti finansinę piramidę.
„Dažnai potencialios aukos sprendimą priimdavo po kelių žodžių, išgirstų „piramidės“ biure. Pavyzdžiui, kad pinigai bus investuoti į gynybos pramonės plėtrą, kad karinės įrangos pardavimas yra didžiulis pelningas verslas. Tokie paprasti metodai, kaip bebūtų keista, veikė garanuotai“, – komentavo Z.Kekelidzė.
Tačiau finansinių piramidžių fenomenas buvo paklausus ir vėlesniais laikais, kai vyravo santykinis stabilumas. Galbūt tai paaiškinama tuo, kad bet kurioje visuomenėje yra tam tikras skaičius žmonių, pasirengusių prisiimti didelę riziką arba nesuvokiančių jos masto.
Pavyzdžiui, 2011 m. net 15 proc. rusų buvo pasirengę dalyvauti kuriant naują S.Mavrodžio piramidę, nors ankstesnės piramidės patirtis vis dar buvo gyva.
Arba štai dar vienas, naujesnis, pavyzdys. 2018 m. birželį nepažįstami asmenys, pasivadinę draudimo agentais ir banko darbuotojais, ėmė atkakliai skambinti dviem baltarusėms iš Gardino. Jos kadaise dalį santaupų buvo investavusios į MMM, negavo jokių dividendų ir beveik pamiršo, kad kadaise pakliuvo ant sukčių kabliuko. Staiga joms pasiūloma viską grąžinti – tik sumokėkite saugojimo išlaidas.
Viena moterų neteko kone 40 tūkst. dolerių, jos patikli „kolegė“ – 8 tūkst. dolerių.
Tai vyko ir be S.Mavrodžio. Garsusis sukčius mirė tų pačių metų kovą nuo širdies smūgio, sulaukęs 63-ejų. Sukčiaus artimieji nenorėjo rūpintis laidotuvėmis. Pinigus joms galiausiai surinko „MMM-2011 dalyvių grupė“.
Pasekėjai buvo įsimetę ir Lietuvoje
2012 m. kovą Lietuvos Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vertimosi neteisėta finansine veikla. Veiksmų imtasi, kai teisėsaugininkai sulaukė Lietuvos banko pareiškimo.
Sudėtingo ir didelės apimties Lietuvos kriminalinės policijos biuro vykdyto tyrimo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje pradėjo veikti grupė asmenų, kurie pagal Rusijos Federacijos piliečio S.Mavrodžio sukurtą veiklos metodą – finansinės piramidės modelį – ragino žmones investuoti į finansinę sistemą „MMM-2011“, žadėdami didžiulę pinigų grąžą – net iki 55 proc. metinių palūkanų.
Siekdami į finansinės sistemos veiklą įtraukti kuo didesnį skaičių naujų dalyvių bei surinkti iš jų kuo daugiau piniginių lėšų, taip užsitikrinant sau ir kitiems nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems bendrininkams nuolatines pajamas, finansinės piramidės organizatoriai Lietuvoje savo neteisėtą veiklą nuolat reklamavo.
