Gyventojai pakraupę: jau savaitę gyvena ne tik be elektros, bet ir šalia nutrūkusių laidų

Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Silvija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kaimui elektros tiekimas nutrūko liepos 29 d. 1 val. 05 min. – vėtros neatlaikė gatvės kelkraštyje augęs medis. Virsdamas jis nutraukė šalia kabėjusius orinius elektros kabelius, taip pat nulenkė 3 stulpus.

„Nukritę laidai kabojo arba gulėjo ir užtvėrė įvažiavimus į 4 kiemus. Nuo vieno namo įėjimo iki gulinčių laidų atstumas buvo mažesnis nei 8 metrai. Išvykti į darbus ar dirbti nuotoliu (nebuvo nei elektros, nei interneto ryšio) daliai gyventojų tą pirmadienį, deja, taip ir nepavyko“, – pasakojimą pradėjo pašnekovė.

Keli kaimynai dar tą patį rytą apie susidariusią gyvybei pavojingą situaciją informavo Energijos skirstymo operatorių (ESO) – gedimą registravo gedimų žemėlapyje.

„Taip pat bandėme skambinti telefonu, bet dėl didelės apkrovos su jais susisiekti nepavyko. Po kelių valandų skambinome bendruoju pagalbos telefonu pranešėme apie nuvirtusį ir kelią užtvėrusį medį bei nutrauktus laidus. Gelbėtojai atsisakė atvykti supjaustyti medį ir atlaisvinti kelią, kol ESO nesutvarkė nutrauktų laidų, nes pjaustyti medį, kai jame įsipynę nutraukti laidai – nesaugu“, – apie bandymus ieškoti pagalbos kalbėjo Silvija.

Žmones labiausiai neramino tai, jog aplinkui kaimynystėje gyvena būrys mažų vaikų – juk užtektų vos kelių sekundžių ir visa istorija jau būtų vadinama tragedija.

Tiesa, kaime neapsieita be keturkojų aukų – viename iš krūmų, į kuriuos krito nutraukti elektros kabeliai, miegoti mėgo, kaip sakė pati Silvija, pagrindinis kaimelio peliautojas ir labai mylimas bendruomenės katinas. Elektros nutrenkto gyvūnėlio kūnelį tuose pačiuose krūmuose gyventojai rado jau nurimus audrai.

Nelaukdami dar didesnės tragedijos kaimynai patys ėmėsi iniciatyvos.

„Kadangi su ESO susisiekti nepavyko ir seniūnijai, dar tą patį pirmadienį, apie 21 val., keli kaimynai nusprendė pabūti nemirtingais ir apsirūpinę apavu ir apranga savo pastangomis supjaustė medį ir pakelė kelis laidus, kad galėtume saugiai išeiti iš namų ir išvykti į darbus“, – kalbėjo moteris.

Pirmoji viltis, jog pagalba jau pakeliui, užsižiebė netrukus po to, kai drąsūs kaimynai patys ėmėsi gerinti situaciją. Tiesa, viltį labai greitai pakeitė nusivylimas.

„Gavome pranešimą iš ESO, kad elektros tiekimo sutrikimas pašalintas, nors sėdėjome prie žvakių, o pažiūrėjus pro langą puikiai matėsi kabantys ir besivoliojantys nutraukti elektros laidai. Skubiai vėl registravome papildomą gedimą, nurodydami, kad niekas dar nesutvarkyta ir situacija nepasikeitusi“, – tęsė Silvija.

Kantrybe apsišarvavę airėniškiai laukė porą dienų.

„Trečiadienį pamatėme, kad gedimų žemėlapyje dingo mūsų gedimas ir oficialiai mums elektros tiekimas jau atstatytas. Skambinome vėl į ESO ir išgirdome, kad jie nieko nežino apie gedimą ir jį registruoja. Darbuotojai atrodė labai nustebę, jog gedimo niekas neregistravo. Nustebome ir mes, bet mums pasakė, kad dėl didelės apkrovos informacija žemėlapyje gali vėluoti“, – pasakojimą tęsė pašnekovė.

Kaip pasakojo moteris, nors pasiaiškinimas ir pasirodė keistokas, kaimynai didelės scenos nekėlė – visko būna su tomis sistemomis, gedimą vėl užregistravo ir kantriai laukė.

Ketvirtadienį situacija pradėjo piktinti: ESO ir vėl pranešė, jog problema neva išspręsta.

„ESO operatoriai kaip iš medžio iškritę kartoja, kad nebuvo registruotas sutrikimas, vėl registravo jį iš naujo. Tą pačią informaciją, jog apie situaciją girdi pirmą kartą, trims kaimynams pakartojo 3 skirtingi operatoriai. Gedimas ir vėl registruotas iš naujo.

Penktadienį situacija kartojasi! Pasirodo, ESO puikiai išmoko gedimus taisyti nuotoliu. Kyla labai daug klausimų, kodėl taip viskas vyksta, ar norima nuslėpti neefektyvų darbą, kad nesimatytų, kiek tiksliai vartotojų neturi elektros energijos, ar vis dėlto tai yra kažkokios rimtos ESO komunikacijos ir vidinių procesų nesuderinimo problemos“, – svarstė Silvija.

Kone savaitę trukęs trypčiojimas vietoje, atrodo, baigėsi šeštadienį – airėniškiai sulaukė žinios, kad gedimas pagaliau tikrai matomas. Dar daugiau vilties suteikė gyvenvietėje sekmadienį pasirodęs ESO automobilis.

„Sekmadienį iš ryto pirmą kartą po to, kai nutrūko elektros tiekimas, mūsų gatvėje pasirodė ESO automobilis. Jis užtruko lygiai 3 minutes. Apžiūrėjo mūsų laidų girliandą, bet tik iki pusės gatvės, trumpam išlipo darbuotojai, apsisuko ir išvažiavo. Iki pat gatvės galo net nebuvo atvykę.

Išvyko ir negrįžo nei vienas, nei su pastiprinimu. O gedimų žemėlapyje mūsų gedimo vėl nesimato. Visai neseniai kaimynė pranešė, jog darbininkai atvyko šiandien, pirmadienį. Praėjus lygiai 7 paroms po to, kai gyvename ne tik be elektros, bet ir su gyvybei pavojingais laidais pašonėje“, – absurdišką pasakojimą tęsė Silvija.

Bandydama paaiškinti, kodėl airėniškiai atsidūrė tokioje apgailėtinoje situacijoje, Silvija svarstė, jog tam įtakos turėti galėjo ir pačiame ESO gedimų žemėlapyje įsivėlusi klaida.

„I ir II Airėnų kaimai žemėlapyje yra supainioti, pažymėti ne tose vietose. Galbūt tai gali turėti įtakos“, – retoriškai svarstė jau savaitę be elektros gyvenanti Silvija.

Pasiteiravus Silvijos, kaip žmonės gyvena pastarąją savaitę, ši žodžių į vatą nevyniojo: tikrai ne kaip XXI amžiuje.

„Visa laimė, kad iš 8 kaimynų trys turi generatorius. Juos nusipirkome jau po audros: kadangi tuo metu ši prekė buvo ypač populiari, pavyko gauti tai, ką pavyko, generatoriai tikrai nėra galingi. Pagaminta energija aprūpiname šaldiklį, šaldytuvą ir kelias lemputes. Viskas mūsų namuose varoma elektra. Visa laimė, jog turime šulinį ir ten semiame vandenį. Šalimais turime vadinamą vasarinę virtuvę, ten naudodami dujas pasidarome valgyti“, – pasakojo Silvija.

Kiti kaimynai gaminasi dujas, vandenį taip pat semia iš šulinių. Pasikrauti telefonus žmonės eina pas tuos, kurie turi elektros energijos.

Kaip vėliau portalui pranešė pati Silvija, pirmadienio pavakarę, praėjus daugiau nei 7 paroms po dingimo, elektra gyvenvietėje atsirado. 

Komentuodama situaciją portalui lrytas.lt, ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigė, jog apie situaciją Airėnų I kaime yra žinoma.

„Mūsų duomenimis, Kernavės kel. gyventojams elektros tiekimas jau atstatytas ir šioje vietoje toliau dirba rangovų komanda, kad visiems gyventojams pažeidimai būtų pašalinti iki 17 val. O visame Vilniaus regione šiuo metu dirba 60 brigadų, prie kurių jungiasi dar papildomai 13 brigadų, kad likusiose vietose elektros tiekimas būtų atstatytas kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo R.Juodkienė.

Ji pridūrė – nors nutrūkus laidams, dažniausiai atsijungia ir įtampa juose, bet gyventojams patariama neiti prie tokių laidų bent per 8 metrus, ir ,ironiška, pranešti ESO numeriu 1852, šie sutrikimą pašalins.

„Skirtingai nuo ankstesnių audrų, kuomet daugiausiai išmušdavo saugiklius, per šią gamtos stichiją masiškai lūžo medžiai ir jų šakos, kurie nutraukė elektros laidus. Apie visus atvejus, kuomet buvo nutraukti laidai žinome, stengiamės kaip tik įmanoma greičiau pažeidimus pašalinti. Nuo pirmųjų akimirkų iki pat dabar ESO darbuotojų ir rangovų brigados dirba bei remontuoja pažeidimus: šalina nuvirtusius medžius, atstato išverstas atramas, sujungia laidus“, – toliau tęsė ESO atstovė.

Lrytui.lt atsiųstame komentare taip pat nurodoma, jog pilnai arba dalinai elektros vis dar neturi apie 900 vartotojų: 400 vartotojų, vis dar gyvena be elektros, 300 vartotojų po audros gauna nekokybišką elektros energijos tiekimą (dingsta viena fazė), taip pat dar 200 vartotojų, su kuriais ESO susisiekti nepavyko.

„Šie gyventojai neturi įdiegto išmaniosios apskaitos prietaisas, todėl turime pasitikrinti, ar tiekimas buvo atstatytas ir ar jis kokybiškas“, – sakė R.Juodkienė.

Prieš savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra yra antra pagal didumą „Lietuvos draudimo“ istorijoje, rašoma bendrovės atsiųstame pranešime spaudai.

Skaičiuojama, jog per savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų.

Daugiausia stiprus vėjas laužė medžius, kurie gadino gyventojų automobilius bei lauke paliktus daiktus, taip pat sulaukta daug pranešimų ir apie žalas pastatams, kurias sukėlė itin didelis kritulių kiekis

„Vasaros sezonas pasižymi ekstremalių gamtos reiškinių gausa bei permainingais orais. Kaip pastebime, gamta kiekvienais metais darosi vis negailestingesnė, tad tokių rekordinių audrų ateityje gali būti tik daugiau: praėjusiais metais rugpjūčio pradžioje per vidurio ir šiaurės Lietuvą praskriejusi audra vien mūsų bendrovės būsto draudimo klientams padarė nuostolių už 9,5 mln. eurų, o prieš savaitę visą Lietuvą palietusi audra jau pridarė nuostolių už 4,23 mln. eurų ir tai, panašu, dar ne pabaiga“, − pranešime spaudai teigė „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.