POLA direktorė Neringa Čiakienė „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, kad per metus diagnozuojama iki 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Pacientai, išgirdę onkologinės ligos diagnozę, natūraliai tikisi, kad jiems bus skirtas geriausias įmanomas gydymas. Žinoma, tik nuskambėjus diagnozei, priimamas gydymas toks, koks jis yra, nesigilinant, ar jis inovatyviausias, ar labiau pagal galimybes“, – sakė N.Čiakienė.
Tačiau daugumai sergančiųjų reikalingas gydymas inovatyviais vaistais, kurie, pasak medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, gali išgelbėti žmonių gyvybes.
„Inovatyvūs vaistai yra nauji, neseniai patvirtinti vaistai, kurie yra daug efektyvesni gydant ligas, sukelia mažiau šalutinių poveikių. Arba išvis išgydo tokias ligas, kurios anksčiau nebuvo išgydomos“, – teigė S.Čaplinskas.
Tačiau Lietuvoje tokie vaistai pacientams neprieinami.
„Dalis žmonių sako, kad nusipirks inovatyvius vaistus, ras pinigų, panaudos santaupas. Visgi problema ta, kad vaistai labai brangūs – jie kainuoja ne šimtus, o tūkstančius eurų dažnu atveju. Ir nėra taip, kad vaistus gers dvi savaites ir pagerės, tai medikamentai, kurie vartojami metais“, – aiškino POLA direktorė.
Tarptautinio tyrimo duomenimis, Europos vaistų agentūroje 2019–2022 m. registruoti 48 inovatyvūs onkologiniai vaistai. Iš jų Vokietijoje pacientams prieinami 46, o Lietuvoje – tik 3 vaistai. Anot tyrimo, Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Europoje yra viena paskutiniųjų.
Tačiau žvelgiant į laukimo laiką, kol vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, situacija dar prastesnė.
„Pagal tai, kiek laiko užtrunka įtraukti inovatyvų vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, mes esame paskutiniai. Lietuvoje užtrunkame 2,5 metų, kol vaistas leidžiamas naudoti, Vokietijoje procesas – 17 kartų greitesnis, Švedijoje – tris kartus“, – pasakojo prof. S.Čaplinskas.
POLA direktorės teigimu, klausimus dėl inovatyvių vaistų prieinamumo organizacija kelia metai iš metų, tačiau sulaukia to paties atsakymo.
„Dažniausiai akcentuojamas lėšų klausimas – kad mes nesame tokia turtinga valstybė, negalime lygiuotis į Vokietiją, Norvegiją“, – sakė N.Čiakienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Morganos Danielės teigimu, Vokietija nuo viso turimo sveikatos biudžeto vaistams skiria panašų procentą, kaip Lietuva – 18–19 proc. Visgi Vokietijos biudžetas yra gerokai didesnis nei Lietuvos, todėl mūsų šalyje skiriamos procentų dalies vaistams nepakanka.
M.Danielės teigimu, sprendžiant inovatyvių vaistų problemą šalyje, pirmiausia reikėtų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių PSDF.
„Aš kalbėčiau apie rezervo pinigų skyrimą. Rezerve šiuo laikome apie 20 proc. sveikatai skiriamų lėšų, tai yra nemaža suma ir galbūt dalis pinigų galėtų būti skiriama tokiems išimtiniams atvejams“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ji.
POLA teigimu, Lietuvoje onkologiniais vaistais gydymą gauna apie 48 tūkst. pacientų.
