„Užstato sistema yra svarbi mūsų tvarumo kelionės dalis. Visi kartu siekiame, kad gėrimų pakuočių perdirbimo rodikliai būtų dar geresni. Todėl naujovės plėtra mus labai džiugina. Tokio tipo taromatas pasiteisino Vilniuje, tikimės, kad žmonės noriai naudosis šiuo naujuoju taromatu ir Šiauliuose.
Tai itin aktualu daugiau taros prikaupusiems žmonėms ar įmonėms. Tikime, kad tokių naujovių plėtra dar labiau prisideda prie žiedinės ekonomikos palaikymo“, – teigia „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.
rieš kurį laiką „Rimi“ pasiūlė savo pirkėjams dar vieną naujovę – galimybę pasirinkti ir nespausdinti taromato kvito ir susigrąžinti pinigus už depozitinę tarą tiesiai į „Rimi“ mobiliąją programėlę.
„Tai ne tik palengvina mūsų pirkėjams pakuočių grąžinimą, nes nuo šiol jie galės nebepamesti kvitų ar nereiks skubėti į parduotuvę susigrąžinti pinigų, viskas bus jų telefone. Bet tuo pačiu, mūsų skaičiavimais, ši naujovė gali leisti sutaupyti net iki 2,3 mln. kvitų – tai yra 800 kilogramų popieriaus per metus“, – sako prekybos tinklo atstovė.
Pasak USAD vadovo Gintaro Varno, antroji naujojo taromato vieta pasirinkta atsižvelgiant į taros surinkimo vietų rezultatus ir lokaciją mieste. Per plačią angą į naują taromatą vienu kartu bus galima sukrauti per 100 skardinių ir PET plastiko butelių. Greičiau negu per minutę įranga užstato pakuotes nuskenuos ir suskaičiuos, o tada bus atspausdintas kvitas. Greta veiks ir įprastas „Tomra T9“ taromatas, į kurį gyventojai galės grąžinti stiklo butelius, o taip pat PET ir metalines pakuotes mažesniais kiekiais.
Pažymima, kad į naująjį R1 modelio įrenginį galima priduoti tik užstato pakuotes iš PET plastiko ir metalo skardines.
„Pirmojo taromato sėkmė paskatino tolimesnę inovacijos plėtrą. Ši naujovė žmones paskatino aktyviau dalyvauti užstato sistemoje ir grąžinti daugiau pakuočių. O daugiau grąžintų pakuočių – tai švaresnė gamta ir didesnės perdirbimo apimtys, nes kiekviena grąžinta pakuotė netrukus virsta vertinga antrine žaliava, iš kurios galima pagaminti naują produktą“, – sako G. Varnas.
„Mums labai svarbu, kaip žmonėms seksis naudotis naujuoju įrenginiu. Todėl skirsime ypatingą dėmesį vartotojų patirčiai analizuoti, periodiškai vertinsime šios surinkimo vietos privalumus bei trūkumus. Vėliau šio modelio įrenginius bus galima diegti atnaujinant ar diegiant naujas taros surinkimo vietas, taip padidinant taromatų pajėgumus ir patogumą gyventojams“, – pabrėžia USAD vadovas G. Varnas.
PET plastiko buteliai ir aliuminio skardinės sudaro didžiąją dalį visų grąžinamų pakuočių. USAD duomenimis, pernai Lietuvoje žmonės grąžino daugiau negu 672 mln. vienetų užstato pakuočių, iš jų daugiau negu 93 proc. sudarė PET plastiko buteliai ir aliuminio skardinės. Iš viso taros surinkimo vietas pernai pasiekė 345,4 mln. PET plastiko pakuočių ir 281,7 mln. aliuminio skardinių.
