„Susirūpinimą kelia išaugusios Kauno energijos šilumos kainos Kauno miestui. Pagal pridedamą VERT puslapio failą, matosi, kad šilumos kainos liepos mėnesį tapo didžiausios tarp didžiųjų Lietuvos miestų ko niekada nebūdavo. Kol kas ši šiluma bus naudojama tik karšto vandens pašildymui, bet prasidėjus šildymo sezonui, pagal tokią kainodarą aišku, kad Kaune turėsime didžiausią šilumos kainą Lietuvoje.
Taip pat nerimą kelia tai, kad Kaune šilumos karštam vandeniui gamybai daugiausiai sunaudojama nešvaraus iškastinio kuro t. y. dujų, lyginant su kitais miestais (tame pačiame VERT puslapyje). Kas atsitiko, kad pagal šilumos kainą ir pagal kuro rūšį esame blogiausioje pozicijoje lyginant su kitais Lietuvos miestais? Ko laukti artėjant šildymo sezonui? Gal Kauno energija galėtų paaiškinti situaciją ir pakomentuoti būsimas šildymo sezono kainas?“ – teiravosi susirūpinęs skaitytojas.
Liepos mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,13 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su birželio mėn., kilovatvalandės kaina didėja 1,83 proc. Vilniuje bei Panevėžyje kilovatvalandės kaina siekia 5,65 ct/kWh, tuo tarpu Klaipėdoje – 5,57 ct/kWh. Pigiausia kaina gali pasigirti šiauliečiai – „Šiaulių energijos“ tiekiama šilumos kaina liepos mėnesį – 5,39 ct/kWh.
Daugiau šia tema Kauno miestasNustojus galioti PVM lengvatai, centralizuotai tiekiama šiluma ir karštas vanduo gyventojams brangesni „Kauno energija“ į susidariusią situaciją žiūri pozityviai
„Kaune šilumos kaina, kaip įprasta, yra viena mažiausių šalyje. Liepos mėnesį kauniečiai, kaip ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, už karštam vandeniui gaminti tiekiamą miesto šilumą moka mažiau nei 6 ct/kWh – 5,81 ct/kWh.
Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos kainų skirtumas tarp keturių didžiausių miestų siekia vos apie 0,2 ct/kWh. Didžiausią įtaką šilumos kainai turi kuro kainos ir aukcione perkamos šilumos kainos dedamosios. Nuo šių dedamųjų ir priklauso kiekvieno mėnesio šilumos kaina“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo „Kauno energijos“ marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.
Anot įmonės atstovo, apie 90 proc. tiekiamos šilumos Kaune yra pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių – biokuro ir atliekų. Šiltuoju metų laikotarpiu didžiąją dalį šilumos reikalingos karštam vandeniui gaminti tiekia nepriklausomas šilumos gamintojas – Kauno kogeneracinė jėgainė, deginanti atliekas.
Įmonė pastebi, kad nuoseklią ir efektyvią iškastinio kuro ir CO2 išmetimo į aplinką mažinimo strategiją jie vykdo jau daugiau nei dešimtmetį. Pirmieji darbai – buvo modernizuotos didžiausios Kauno dujinės elektrinės ir katilinės, įdiegti nauji šilumos gamybos iš biokuro pajėgumai Petrašiūnų elektrinėje, „Šilko“, „Inkaro“ katilinėse.
„Pagrindiniu šilumos gamybos šaltiniu tapus biokurui dujų naudojimas bendrame Kauno miesto šilumos gamybai naudojamų energijos išteklių balanse sumažėjo iki 10 proc. Dujų naudojimas dar labiau mažinamas 2022 m. įvykdžius šilumos tinklo plėtrą į Aleksotą, Sargėnus bei šiemet įgyvendinant tinklo plėtrą į Panemunę.
Įvykdžius minimus projektus, dujų suvartojimas bendrame Kauno miesto šilumos gamybai naudojamų energijos išteklių balanse sumažės iki 5 proc. Ilgalaikis įmonės strateginis tikslas – visiškai atsisakyti gamtinių dujų šilumos gamybai, vartotojams tiekiant žalią šilumą“, – tikslais dalijosi „Kauno energijos“ atstovas.
AB „Kauno energija“ vadovauja generalinis direktorius Tomas Garasimavičius, kurį įmonės valdyba paskyrė eiti šias pareigas 2020 metų kovą. Didžiausia (ne darbuotojų skaičiumi, bet valdomu turtu bei generuojamų pajamų prasme) iš pavaldžių miesto savivaldybei įmonių daugiau nei metus nuolatinio vadovo neturėjo. Nes 2018-ųjų gruodį atsistatydino dešimtį metų generaliniu šios bendrovės direktoriumi dirbęs Rimantas Bakas.
Iki tapdamas „Kauno energijos“ vadovu, T. Garasimavičius patarinėjo Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui energetikos klausimais.
2020 metų vasarį meras V. Matijošaitis, drauge su dar trimis Kauno miesto savivaldybės tarybos nariais iš valdančiosios daugumos (nepartinės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovais) atsistatydino iš „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos.
Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu šios bendrovės tiekiama šiluma vartotojams mažiausiai kainavo 2019-aisiais.
