Kaimynams estams nepasisekė
Tyrimas atskleidė reikšmingus skirtumus tarp Baltijos šalių – čia Lietuva išsiskiria kaip lyderiaujanti valstybė. Aiškėja, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 41 proc. – nejaučia infliacijos spaudimo perkamajai galiai. Lyginant su Estija ir Latvija, išaugusios kainos sumažino finansines galimybes mažiausiai daliai gyventojų – tokių respondentų Lietuvoje yra 31 proc., Latvijoje – 39 proc., o Estijoje – 53 proc.
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tokį nuomonių išsiskyrimą tarp kaimyninių valstybių gyventojų lemia Lietuvos lyderystė. Žvelgiant į gyventojų nuomonę apie jų finansus – Europos Komisijos duomenimis, birželį Lietuvoje ji buvo geriausia nuo 2007 m. kovo mėnesio.
„Darbo užmokestis kurį laiką auga sparčiau nei kainos, atitinkamai pastaruoju metu infliacijos poveikis gyventojų perkamajai galiai sumažėjo. Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas jau pakankamai ilgą laiką yra gera – vis didesnė ir didesnė gyventojų dalis mato bei mano, kad jų finansinė padėtis gėrėja.
Iš kitos pusės, išsiskiria ir Estija – tai rodo ir mūsų apklausos, ir Europos Komisijos rodikliai. Estijos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas yra prasčiausia tarp Baltijos šalių. Didžiausią infliacijos spaudimą Baltijos regione jaučia Estija, kurios ekonomikos ciklas yra silpniausias“, – teigia A.Izgorodinas.
Lietuviai turi pagrindo optimizmui
Didžioji dalis apklaustųjų kiekvienoje iš Baltijos šalių sako, kad vis dar aukštos paskolų palūkanų normos jų finansų nepaveikė. Didžiausia dalis taip manančių – Latvijoje (53 proc.). Lietuvoje tokių respondentų buvo 52 proc., o Estijoje – 47 proc.
„Estijoje mažiausia dalis gyventojų, kurių palūkanų normos nepaveikė, tačiau kartu ir didžiausia dalis tų, kurių finansams nuo 2022 m. kelis kartus Europos Centrinio Banko (ECB) padidintos palūkanos padarė didelį poveikį – net 28 proc. Lietuvoje šis skaičius yra 19 proc., Latvijoje – 16 proc.
Tai lemia Estijos didžiausias namų ūkių įsiskolinimo lygis Baltijos regione. Namų ūkių paskolų įsipareigojimų santykis su bendruoju vidaus produktu Estijoje siekia 35 proc., kai Latvijoje vos 17 proc., o Lietuvoje – 22 proc.“, – komentuoja Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse.
Aiškėja, jog Lietuvos gyventojai optimistiškiausiai žvelgia į atlyginimų augimą. 31 proc. apklaustųjų mano, kad per 12 ateinančių mėnesių jų atlyginimai išaugs, kai Latvijoje tuo įsitikinę 28 proc. gyventojų, o Estijoje – 23 proc. Net 8 proc. apklaustų estų mano, kad atlyginimai sumažės.
Pasak R.Ežerskienės, Lietuvos gyventojų optimizmui dėl darbo užmokesčio įtakos turi stiprėjantis šalies ekonomikos ciklas, ypač darbo jėgai imliuose sektoriuose – pramonėje, mažmeninėje prekyboje ir transporte.
Planuose – nuosavi būstai ir kelionės
Lietuviai sau gali ir nori leisti daugiau – būtent šias išvadas patvirtina „Citadele“ atliktas tyrimas.
Didžioji dalis Lietuvos respondentų (47 proc.), ketinančių per artimiausius 12 mėnesių leisti pinigus stambiems pirkiniams, išskyrė planus būsto remontui bei naujiems buitiniams prietaisams, taip pat kelionėms (32 proc.).
„Įsigyti būstą ketina beveik dešimtadalis (7 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Tikėtina, kad atsigaunanti perkamoji galia bei lūkesčiai dėl tolesnio bazinių palūkanų euro zonoje karpymo gali netrukus išjudinti Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkos aktyvumą.
Be to, Lietuvos banko duomenys rodo įdomią tendenciją – panašu, kad pagaliau matome lūžį Lietuvos būsto paskolų statistikoje. Būsto paskolų segmente tikrų naujų paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis gegužę buvo didžiausias nuo 2023 m. gruodžio, o metinis naujų būsto paskolų apimčių nuosmukio tempas buvo mažiausias nuo 2023 m. rudens. Taigi, ir oficialūs duomenys rodo, kad pasyvumo pikas Lietuvos būsto paskolų rinkoje yra praeitas, panašu, kad gyventojai aktyviau domisi NT įsigijimu ir aktyviau skolinasi būstui“, – teigia R.Ežerskienė.
Ji pabrėžia tendenciją, kad tarp gyventojų, kurie ketina didinti išlaidas stambiems pirkiniams, daugiau nei 75 proc. šias išlaidas ketina finansuoti iš savo santaupų – tai planuoja netgi jauni žmonės.
Tiesa, nors didžioji dalis didelius pirkinius planuoja įsigyti iš savo santaupų, 58 proc. apklaustų lietuvių galėtų pragyventi be papildomų finansų išteklių tik iki pusės metų. Ilgiau kaip 6 mėnesius – 19 proc. lietuvių. Tai didžiausia dalis gyventojų Baltijos šalyse – tiek laiko išgyventi be papildomų finansų šaltinių galėtų 15 proc. estų ir latvių.
Niūriausios prognozės – restoranams
Pasak R.Ežerskienės, artimiausiu metu rinkoje keletas vartojimo segmentų pradės aktyviau rodyti atsigavimo požymius. Viena tokių kategorijų – būsto remonto prekių ir buitinių prietaisų segmentas.
„Birželį Lietuvos gyventojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams buvo didžiausi nuo 2021 m. gruodžio.
Dėl palūkanų sumažėjimo atsiradusius papildomus pinigus Lietuvos gyventojai aktyviau leis išleis kelionėms, būsto remontui bei buitiniams prietaisams“, – priduria R.Ežerskienė.
Tuo metu A.Izgorodinas sako, kad gyventojų perkamosios galios atsigavimas pasiekė tokį lygį, kai santaupų kaupimui skiriamas mažesnis dėmesys. Dalis gyventojų ketina didinti išlaidas ne pirmo būtinumo maisto pirkiniams – brangesniems produktas be kurių būtų galima apsieiti. O toks vartojimo atsigavimas – labai neįprastas.
„Maisto vartojimo atsigavimas yra susijęs ne tik su gyventojų perkamosios galios atsigavimu, bet taip pat ir su pastaruoju metu stipriai mažėjančia Lietuvos restoranų ir kavinių apyvarta. Maisto vartojimo atsigavimas nužudys restoranų apyvartą“, – komentuoja ekonomistas.
Restoranų apyvarta per metus jau nukrito 11 proc., o per visus 2024 m. sumažėjo 8,6 proc. Anot A.Izgorodino, tikėtina, kad pakilusios restoranų kainos psichologiškai veikia vartotojus ir skatina juos mažinti išlaidas restoranuose bei kavinėse, ir dažniau valgyti namie. Kad kainos restoranuose galėtų mažėti – tokių prognozių ekonomistas nesiryžta dalinti.
„Aš ne visai sutikčiau, kad restoranų kainų augimas yra susijęs su pridėtinės vertės mokesčio padidinimu. Esminės įtakos turi atlyginimų augimas. Tikėtina, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimas stiprės, mes matysime vis aštrėjantį darbuotojų trūkumą – tai palies ir restoranų bei kavinių segmentą.
Ar bus daugiau bankrotų? Taip, bus daugiau bankrotų. Manau, kad rizikos zona yra vidutinės klasės restoranai. Rinkoje bus „Bado žaidynių“ laikotarpis, kai išliks tie, kurie yra stipriausi“, – prognozėmis dalijosi A.Izgorodinas.
