Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Bylos duomenimis, 2019–2022 metais kaltinamoji įsigijo automobilį bei tris nekilnojamojo turto objektus – butą, žemės sklypo dalį ir dalį automobilių saugyklos, bendra šio turto vertė – apie 55 tūkst. eurų. Kaip įtariama, už įgytą turtą buvo atsiskaityta neteisėtai gautomis lėšomis.
Remiantis FNTT pareigūnų surinktais duomenimis, kaltinamoji, siekdama pateisinti neteisėtai gautų piniginių lėšų kilmę, kaip įtariama, pateikė tris fiktyvias pinigų dovanojimo sutartis. Spėjama, kad pinigų dovanojimo sutartys su galimai įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir parašais, galėjo būti suklastotos skaitmeninio montažo būdu ir išspausdintos lazeriniu spausdinimo aparatu.
Kaltinamoji savo kaltės nepripažįsta.
Baudžiamajame kodekse už neteisėtą praturtėjimą numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
