„Teko diskutuoti su į šią temą įsigilinusiais Lietuvos banko atstovais. Jie sakė turėti omenyje, kad jeigu padarome tiesiog taupymo priemonę, kur žmogus gali bet kada išsiimti, čia nebėra antra pakopa. O taupymo priemonių yra daug. Yra trečia pakopa, galima akcijas pirkti, į nekilnojamą turtą investuoti, bet antra pakopa specifiškai turi būti taupymas pensijai“, – „Žinių radijui“ sakė V.Šilinskas.
„Reikės pažiūrėti, kad nebūtų prarastas tikslas – taupyti pensijai, bet, žinoma, yra ir KT nutarimas. Ir, žinoma, kai žmonės suserga kokiomis kritinėmis ligomis, faktas – ne pensija galvoje ir tokiais atvejais jau nebereikia taupyti“, – pridūrė jis.
Visgi V.Šilinskas neatskleidė, kokiais atvejais būtų leidžiama atsiimti pinigus iš fondų. „Nesu įsigilinęs taip giliai į atvejus“, – sakė jis.
Be to, V.Šilinskas užsiminė, kad jis supranta, kodėl visuomenei taip nepatinka spaudimas pradėti taupyti antroje pakopoje.
„Man nepatinka ir suprantu, kodėl žmonėms taip pat nepatinka, kad iš valstybės jaučiamas spaudimas taupyti. Principų lygmenyje, mano nuomone, turi būti kuo daugiau pagalbos taupyti, bet šiuo atveju yra ir valstybės prisidėjimas“, – sakė pašnekovas.
Priminsime, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
