Profesinės sąjungos siūlo, kad MMA 2025 m. siektų 1070 eurų, absoliuti darbdavių dauguma pasisakė už 1016 eurų dydį, tokios pozicijos buvo įtvirtintos protokole.
Tuo metu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos l.e.p. prezidentas Sigitas Gailiūnas tikino, kad jo atstovaujama organizacija turi alternatyvią nuomonę – pritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimams bei taikyti – 962 eurų MMA kitąmet.
Vyriausybė, kurios poziciją įgarsino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, dėl MMA spręs įvertinusi naujausias ekonomines prognozes.
Ministrų kabinetas ir turės patvirtinti MMA dydį kitąmet. Lietuvos banko atstovai yra teigę, kad pagal tarybos nustatytą formulę MMA Lietuvoje turėtų būti keliama 146 eurais arba 15,7 proc. – nuo 924 iki 1070 eurų.
Visgi, anot banko, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) 50 proc. santykį būtų galima pasiekti per 2 metus.
Galimą MMA dydį Lietuvos bankas nustato pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2025 m. prognozuojamą VDU, kuris dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2020–2022 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. 2024 m.
MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.
Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų.
Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų.
Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas reikalaus apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
