Didėjantys akcizai ir mažėjančios pajamos
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas atkreipė dėmesį, kad reikėtų vertinti daugiametes tendencijas, o jos yra geros.
Jei 2012–2013 m. vidutiniškai vienas gyventojas išgėrė 15 litrų absoliutaus alkoholio, dabar šis skaičius siekia 11 litrų. Tai – mažiausias skaičius per dvidešimtmetį.
Nors į alkoholį Lietuoje pasinerta greitai, užtrunka metų metus, kol iš duobės išsikapstoma. Pašnekovo matymu, Lietuva taiko gana griežtą alkoholio įsigijimo tvarką ir jos keisti tikrai nereikėtų.
M.Štelemėkas taip pat mano, kad visų politinių jėgų politikai jau pamatė vertę iš alkoholio akcizų. Kaina per akcizus auga ir taip mažina vartojimą. Tuo pačiu metu surenkami papildomi pinigai, kuriuos valstybė gali išleisti kitoms būtinosioms reikmėms.
Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus, vertindamas naujausius statistinius duomenimis ir alkoholio kainos augimą, pabrėžė – alkoholis nėra pirmo būtinumo prekė, tačiau daliai tai yra priklausomybė.
„Bet kokios prekės paklausa, nesvarbu – tai alkoholis ar dar kažkas – labai stipriai nulemta gyventojų pajamų. Atitinkamai, jeigu pasižiūrėtume į 2020 metus, gyventojų realiosios pajamos, perkamoji galia, kainos išauga 9,3 proc. 2021 m. perkamoji galia ūgteli 5,2 proc.
Tais metais buvo parduota daugiau alkoholio ir surinkta daugiau akcizo – 13,8 proc.“ – lygino jis.
Ekonomistas priminė, kad 2022 m. realiosios gyventojų pajamos mažėjo 5,8 proc. ir neatsistatė iki 2023 m. pabaigos.
Pastebima tendencija, kad vos realiosios pajamos išauga, žmonės pajunta, kad jų kišenės pilnėja ir gali sau leisti daugiau, gyvenimas tarytum gerėja. Tam, kad tai pasijustų, reikia ketvirčio metų.
Gali būti, kad rudens pradžioje vartojimo įpročiai sugrįš į senesnes vėžes. „Nenustebčiau, jei metų gale turėsime šiek tiek didesnį alkoholio suvartojimą nei praėjusiais metais“, – laidoje patikino ekonomistas.
Be to, paskutiniai dveji metai parodė, kad nuosekliai didinant akcizą alkoholiui atitinkamai mažėja ir jo suvartojimas.
Alkoholio mažiau, bet daugiau nelegalių medžiagų?
Kiek pokyčius lemia ekonominiai veiksniai, o kiek kultūriniai pasikeitimai visuomenėje? Pasigirsta nuomonių, kad žmonės randa kitų svaiginimosi būdų, todėl alkoholis nebėra pirmoje vietoje.
Šių svaiginimosi būdų supriešinti nereikėtų, tačiau tiek nelegalioms psichotropinėms medžiagoms, tiek alkoholiui reikia skirti pakankamai dėmesio, mano M.Štelemėkas.
„Jeigu norime, kad mūsų jauni žmonės vartotų mažiau alkoholio, tam yra atskiros kompleksinės alkoholio vartojimo politikos priemonės. Taip pat reikia skirti dėmesį ir kitoms medžiagoms“, – aiškino jis.
„Lietuva dėjo daug pastangų suvaldyti alkoholio vartojimo problemoms visuomenėje. Dabar šita problema sumažėjo ir turime tikrai puikius rezultatus. Tačiau lenda kiti rūpesčiai, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės. Kaip tik yra toks laikmetis, kada šitų medžiagų populiarumas auga visame pasaulyje ir tai yra patrauklu jauniems žmonėms.
Įprastų cigarečių rūkymas mažėja, bet labai sparčiai auga el. cigarečių vartojimas, ypač tarp jaunesnių žmonių“, – teigė M.Štelemėkas.
Kalbėdamas apie alkoholio įperkamumą ir santykinę gėrimų kainą, mokslų daktaras pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto atliktais skaičiavimais.
Išsiaiškinta, kad 2017 m., kai buvo padidintas akcizas alui, vynui ir tarpiniams produktams, alkoholio įperkamumas mažėjo.
2021 m., lyginant su ankstesniais metais, fiksuotas kaip sykis 0,7 litro didesnis alkoholio suvartojimas. Galima prisiminti, kad tai buvo popandeminis laikotarpis, kai mažėjo suvaržymų ir žmonės grįžo į kavines ir restoranus.
2022 m. alkoholio įperkamumas sumažėjo, tačiau tą lėmė ne didėjantys akcizai, o infliacija.
Tuo metu 2023 m. jau galima laikyti metais po visų krizių, kai grįžtama į senas vėžes.
Didysis lūžis – 2007 metais
A.Bartkus abejoja, kad tai žmonių daliai, kuriai svarbu svaigintis ar pabėgti nuo realybės, alkoholis nepakeičia narkotinių medžiagų. Tačiau išimtys gali būti tiems, kurie jau turi priklausomybę nuo alkoholio ir kitaip gyventi nebegali.
„Paėmus dešimtmetį ar daugiau, nuo 2010 metų, turime alkoholio vartojimo mažėjimą. Tačiau jis yra prasidėjęs jau labai seniai, rinka yra besikeičianti. Akcizų didinimo politika nebuvo pradėta ties Veryga. Ji buvo pradėta Algirdo Butkevičiaus laikais“, – akcentavo ekonomistas.
Kitas laidos dalyvis antrino – didysis lūžis įvyko dar 2007 m., kai alkoholio kontrolė sugriežtėjo, o 2008 m. paskelbti blaivybės metais: didintas akcizas, griežtėjo vairuotojų kontrolė ir tvarka parduotuvėse.
Vėliau sekęs etapas, kaip teigė M.Štelemėkas, yra maždaug nuo 2014–2015 m., kai ryškiau didinti akcizai, 2016 m. – uždraudžiama alkoholio prekyba degalinėse, 2017 m. – milžiniškas akcizo padidinimas, o 2018 m. – amžiaus cenzo didinimas.
Alkoholio lemiamos mirties priežastys yra alkoholinė kepenų liga, apsinuodijimai alkoholiu ir alkoholinės homeopatijos. „Alkoholis yra unikalus sveikatos veiksnys, nes įgyvendinus rimtą sprendimą, jau kitais metais matome, kad išvengtas tam tikras mirčių skaičius“, – sakė jis.
Teigiamos tendencijos įvyko būtent po 2007–2008 m. ir 2017–2018 m.
Tačiau net ir dabar maždaug 1 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto yra susijęs su alkoholio žala: nuo sveikatos problemų iki iššūkių darbo rinkoje, šalies ekonomikoje.
