Ketvirtadienį Seimo priimtos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos įpareigoja pardavėjus ir paslaugų teikėjus pirmiausia patiems dėti pastangas išieškoti skolas iš vartotojų. Skolos administravimą perleisti trečiajam asmeniui bus galima tik po to, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas pats yra kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent vieną kartą ir nuo tokio kreipimosi dienos yra praėję ne mažiau kaip 30 dienų.
„Įstatymo pataisos numato pareigą įmonei, kuriai esate skolingas, pirmiausia kreiptis dėl skolos sumokėjimo ir tik po 30 dienų po įspėjimo perduoti skolų išieškojimą kitai įmonei. Įstatymas taip pat nuo šiol įpareigoja įmonę jus informuoti, kokius jūsų asmens duomenis, jums per mėnesį nepadengus skolos, perduos skolų išieškojimo bendrovei.
Taip pat yra numatyta pareiga nurodyti, konkrečiai kuriai bendrovei bus perduodamas jūsų skolos administravimas“, – Eltai sakė įstatymo pataisas inicijavęs Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas.
Anot jo, iki šiol paslaugų ar pardavimo įmonės, būdamos stipresnės nei klientai, priversdavo pasirašyti sutartis, dažnu atveju smulkiomis raidėmis, kuriose vartotojai patys „savo noru“ leisdavo perduoti jų asmens duomenis kitoms įmonėms skolų išieškojimo tikslais.
„Nuo šiol jos tai daryti galės tik taip, kaip apibrėžta įstatymo pakeitime, t.y. tik tuos duomenis, kurie yra įvardinti įstatyme bei jus informavus mažiausiai prieš mėnesį“, – teigia M. Skritulskas.
Anot jo, ko gero, ne vienas gyventojas yra susidūręs su nevaržoma ir beveik nereglamentuota skolų išieškojimo įmonių savivale.
„Net dieną praleidus apmokėjimo terminą dėl įvairiausių priežasčių – laiku neatidarytos pašto dėžutės, neperžiūrėto elektroninio laiško ar tiesiog pamiršus sumokėti, dažnu atveju sulaukiama reakcijos su skola nesusijusios įmonės, t.y. skolų išieškojimo bendrovės laiško ar skambučio. Taip sulaukiate dar vienos papildomos už skolos išieškojimą sąskaitos, kuri neretu atveju būna keliskart didesnė nei pati skola.
Reikia pažymėti, kad privačių skolų išieškojimo bendrovių paslaugų įkainiai, skirtingai nei antstolių, nėra pagrįsti jokiais teisės aktais. Nepaisant to, ypač vyresnio amžiaus žmonės dėl „šventos ramybės“ linkę susimokėti papildomai ir šias abejotino pagrįstumo sąskaitas“, – Eltai sakė M. Skritulskas.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigaliosiančios įstatymo pataisos reikalauja, kad vartotojas būtų tinkamai informuotas apie jo skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui, nurodant informaciją apie skolos išieškotoją, vartotojo asmens duomenis, kurie jam bus perduoti.
Įstatymo pataisos numato, kad vartotojui aiškia ir suprantama kalba pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje turės būti suteikta teisinga, tiksli ir neklaidinanti informacija apie reikalaujamą skolos sumą, įskaitant palūkanas, netesybas. Taip pat reikės nurodyti skolos grąžinimo terminą, po kurio jo skolos administravimas bus perduotas skolų išieškotojams.
Skolų išieškotojas turės pateikti informaciją vartotojui ne tik apie skolą, bet ir apie išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Jis taip pat turės informuoti apie vartotojo teisę gauti šių išlaidų pagrindimą, jeigu reikalaujama tokių išlaidų atlyginimo.
Seimui pritarus, įstatyme atsirado nauja nuostata, kuri įpareigoja pardavėjus, paslaugų teikėjus, taip pat skolų išieškotojus „veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai; gerbti ir saugoti vartotojų asmeninę informaciją ir asmens privatumą; etiškai bendrauti su vartotojais.“
Ketvirtadienį už Seimo Nario M. Skritulsko inicijuotas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas balsavo 86 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.
Naujas reguliavimas įsigalios 2024 metų lapkričio 1 d.
