Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė, o Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias skolų turintys bedarbiai, pradėję dirbti, galės pasinaudoti vadinamosiomis skolų atostogomis. Kitaip pasakius, laikinai sustabdyti išieškojimą.
Be to, mažesnės nei iki šiol bus išskaitos iš atlyginimo. Viliamasis, kad taip žmonės bus paskatinti dirbti legaliai. Dar vieni pokyčiai: numatyta griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos už pažeidimus.
Apie tai ministerijos tinklalaidėje kalbėjo vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė ir nevyriausybinės organizacijos „Skurdo mažinimo tinklas“ direktorė Aistė Adomavičienė.
V.Minkevičiūtė pateikė šokiruojančius skaičius: turime apie 200 tūkst. skolininkų, o situacija dėl esamos neefektyvios sistemos blogėja.
„Yra 4 mlrd. eurų skolos, skola auga daugiau, nei išieškoma. Per 2022 m. išieškota tik 6 proc. – 225 mln. eurų, o skolos augo 600 mln. eurų. 2023 m. išieškota 280 mln. eurų, o skolos paaugo dar 600 mln. eurų.
Iš tų, kurie dar dirba, net 62 proc. uždirba MMA, nes perlipus šį dydį išskaitos dar didėja iki 50 proc. – per dieną, jei dirbi legaliai ir esi skolininkas, lieka 15 eurų „į rankas“. Dėl to skolininkai greitai iškrenta iš darbo rinkos“, – skaičiavo ministerijos atstovė.
Anot jos, tikintis, kad skolininkai grįš į legalią darbo rinką, pasiūlytas naujas institutas – skolų atostogos. Tai – galimybė sustabdyti skolų išieškojimą 6 mėn. ne daugiau nei dukart per penkerius metus.
Šia paskata grįžti į legalią darbo rinką galės pasinaudoti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje, kurie nedirbo 6 mėn. ir įsidarbino. Reikės pateikti prašymą Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnyba duomenis, kad asmuo nedirbo ir įsidarbino, perduos antstoliams. Po to asmeniui reikės pateikti prašymą antstoliui, o šis persiųs prašymą likusiems antstoliams.
Bus mažinamos ir išskaitos iš atlyginimo. Naujoji tvarka taikoma tiek dirbantiems skolininkams, tiek ir bedarbiams. Išskaita iš MMA nuo 20 proc. ir 30 proc. sumažinta iki 10 proc., uždirbantiems nuo MMA iki 2MMA – 30 proc. vietoje 50 proc., o virš 2MMA lieka 50 proc. išskaita, kaip yra dabar. „Kadangi pragyvenimui lieka daugiau, didesnė dalis turi būti skirta ir kreditorių skolų grąžinimui“, – teigia V.Minkevičiūtė.
Svarbu pabrėžti, kad grąžinant skolas jautriems kreditoriams niekas nesikeis – išlaikymui ir žalai atlyginti liks esami išskaitų dydžiai: 30 proc. iki MMA ir 50 proc. virš MMA.
Pakeitus tvarką daugiau asmenų galės išsaugoti paskutinius namus. Šiuo metu numatyta 4 tūkst. eurų riba: kai skola neviršija šios sumos, skola iš paskutinio būsto neišieškoma. Kai suma viršija 4 tūkst. eurų ir jei neįrodoma, kad skola per 18 mėn. bus grąžinta, asmenį galima išmesti ir iš paskutiniojo būsto.
Dabar suma padidinta iki daugiau nei 9 tūkst. eurų – dešimties MMA. Be to, iki 36 mėnesių prailgintas ir terminas, per kurį skolininkas, įrodęs, kad susimokės, paskutinio būsto neprarastų.
„Įsiskolinimai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nedirba, todėl pakeitimai svarbūs – žmonės jau dabar džiaugiasi, kad nuo liepos mažėja išskaitos“, – mini A.Adomavičienė.
Ji pabrėžia, kad šie pakeitimai turės įtakos ir pensinio amžiaus žmonėms, kurie gauna išmokas iš „Sodros“ – čia išskaitos irgi mažėja. „Senjorai – labiausiai pažeidžiama grupė Lietuvoje. Ir nors senatvės pensininkų įsiskolinusių nėra labai daug, tačiau ir tiems žmonėms tai bus didelis palengvinimas“, – kalba nevyriausybinės organizacijos „Skurdo mažinimo tinklas“ direktorė.
A.Adomavičienė ragina ateityje ieškoti būdo, kaip suvienodinti asmens bankroto ir išieškojimo iš paskutinio būsto ribą. Anot tinklalaidės pašnekovės, Latvijoje galima bankrutuoti nuo 3 tūkst. eurų, pas mus – nuo 25 tūkst. eurų.
Palankiai ji atsiliepia ir apie nuo gruodžio 1 d. atsirasiančias skolų atostogas. Esą iš partnerių Nyderlanduose, kur toks modelis taikomas, girdi, kad tai pasiteisina. „Tai būtų postūmis žmonėms po truputį grįžti į darbo rinką ir susitvarkyti su skolomis“, – kalba A.Adomavičienė.
Naujienos – ir darbdaviams
Atsiranda naujienų ne tik skolininkams, bet ir darbdaviams. Už nelegalų darbą numatytos 3 kartus didesnės baudos, sieksiančios nuo 3 (2 772 eurų) iki 12 (11 088 eurų) MMA, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 6 (5 544 eurų) iki 24 (22 176 eurų) MMA.
Be to, Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje bus viešinami nelegalaus ir kitų darbo įstatymų pažeidėjai, kad darbuotojai ir planuojantys įsidarbinti asmenys galėtų pažiūrėti ne tik koks įmonėje mokamas vidutinis darbo užmokestis, kokie moterų ir vyrų darbo skirtumai, bet ir tai, ar darbdavys baustas už nelegalų darbą ir kitus pažeidimus.
Numatoma ir paskata legalizuotis: įstatyme numatyta, kad pagavus dirbusįjį nelegaliai darbdavys privalo įforminti darbuotoją ir pranešti „Sodrai“. Jei iki baudos paskyrimo bus pranešta „Sodrai“ ir bus sumokėtas 3 MMA atlyginimas, darbdaviui bus skirta minimali bauda – 3MMA. Už pakartotinį nusižengimą – 6 MMA.
Toks principas jau ir dabar galioja nelegaliai dirbantiems užsieniečiams.
Už smulkesnius pažeidimus darbdaviams bus skiriamos mažesnės baudos: šiuo metu bet koks, net ir smulkus užsieniečių darbinimo pažeidimas laikomas nelegaliu darbu.
