Kaip parodė Šiaulių banko grupės investicijų valdytojų analizė, savo lėšas investuojantys gyventojai daugiausia turto yra patikėję pensijų fondams – antrosios pakopos fonduose jų jau sukaupta apie 8 milijardus eurų.
Tačiau sparčiai auga ir klientų, nukreipiančių lėšas į investicinius fondus, gretos. Tokiems fondams, valdomiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, gyventojai jau yra patikėję apie 0,5 milijardo eurų.
Šiuo metu investicinių fondų vienetų, Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje yra įsigiję apie 100 tūkst. gyventojų, o jų skaičius per trejus metus padvigubėjo ir auga toliau.
„Pastebime, kad gyventojai, pradėję nuo pensijų fondų ir įvertinę rezultatus, toliau plečia savo akiratį ir atsigręžia į kitas taupymo ir investavimo priemones, tokias kaip investiciniai fondai, kurie gali lanksčiau patenkinti jų poreikius.
Pavyzdžiui, ieškantieji galimybių investuoti saugiau gali rinktis obligacijų fondus, o siekiantys aukštesnės ilgalaikės grąžos domisi galimybėmis pasiekti alternatyviąsias turto klases“, – sakė Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.
Ką svarbu žinoti?
Kaip pasakojo Šiaulių banko Finansų rinkų departamento direktorė Eglė Džiugytė, nusprendus auginti savo kapitalą pagrindinis tikslas turėtų būti ilgalaikis ir nuosaikus investavimas. Jei tam negalite skirti daug laiko, mažmeniniams investuotojams vienas tinkamiausių sprendimų – įsigyti viešai platinamų fondų (ETF), kurie seka didžiausių pasaulio akcijų biržų indeksus, vienetų.
Taip pat investuojant tiek į ETF, tiek į kitokius fondus reikia atsižvelgti, kad kiekvienas jų turi savo sąlygas ir taisykles.
„Investavimas į juos gali būti tiek atviras, kai galima pasitraukti iš investicijos bet kuriuo metu, tiek uždaras, kai pasitraukimas yra ribotas ir priklauso nuo kiekvieno konkretaus fondo.
Svarbiausia skaityti fondo sąlygas ir klausti savo finansų patarėjų ar konsultantų, kurie padės atsakyti į iškilusius klausimus“, – aiškino E.Džiugytė.
Investuoja ir patys
Investicinių fondų patikimumas priklauso nuo daugelio veiksnių, o vienas svarbiausių – ar patys fondų valdytojai į juos investuoja.
Šiaulių banko grupės įmonė „SB Asset Management“ valdo tris atvirus mažmeniniams investuotojams skirtus fondus, kurių vienetais prekiaujama „Nasdaq Baltic“ biržoje ir jų galima nesunkiai įsigyti internetu Šiaulių banko vertybinių popierių prekybos platformoje.
Tai – INVL Baltijos fondas, investuojantis vien tik į Baltijos šalių bendrovių akcijas, ir du obligacijų fondai – INVL besivystančios Europos obligacijų subfondas bei INVL besivystančio pasaulio rinkų obligacijų subfondas.
„Investiciniai fondai pritaikyti mažmeniniams investuotojams, tačiau į juos investuoja ir profesionalai. Siekiame kurti tokius produktus, taikyti tokias valdymo strategijas, kad investuotojais pirmiausia būtume patys – tiek darbuotojai, tiek akcininkai.
Šiaulių banko grupės bei „Invalda INVL“ grupės nuosavų lėšų investicijos į „SB Asset Management“ valdomus fondus sudaro 10 mln. eurų. Tokios reikšmingos sumos klientams rodo tikėjimą ir pasitikėjimą savo valdomais produktais ir dar didesnę atsakomybę už rezultatus“, – atkreipė dėmesį V.Rūkas.
Investuoti į šiuos fondus galima vos nuo vieno euro, o investiciniams sandoriams nėra taikomi vienetų pirkimo, pardavimo ar saugojimo mokesčiai.
Padeda diversifikuoti portfelį
Šiaulių banko grupės įmonės „SB Asset Management“ aktyviai valdomam INVL Baltijos fondui 3500 investuotojų (tarp jų daugiau negu 1100 investuotojų iš užsienio) yra patikėję 10 mln. eurų.
Fondo vidutinė metinė investicinė grąža, atskaičius mokesčius, pastaruosius 10 metų nuo 2013 m. siekia 7,7 proc. (lyginamasis indeksas – 9 proc.). Unikali šio fondo strategija – investuoti vien tik į Baltijos šalių bendrovių akcijas.
„Dalis šio fondo strategijos – aktyviai naudotis akcininko teisėmis siekiant didinti Baltijos šalių bendrovių skaidrumą, valdysenos ir santykių su investuotojais kokybę ir ginti mažumos akcininkų teisių interesus. Dėl to mūsų valdytojų komanda yra įsigilinusi į įmones, į kurias investuojamos klientų lėšos“, – sakė V.Rūkas.
INVL besivystančios Europos obligacijų subfondas savo investicijas nukreipia į Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas. Vidutinis šio subfondo turimų obligacijų kredito reitingas yra investicinis BBB-, o tikėtinas pajamingumas iki išpirkimo (angl. „yield to maturity“) siekia 6 proc. (2024 m. kovo 29 d. duomenimis).
Kito INVL besivystančio pasaulio rinkų obligacijų subfondo investicijų geografija yra gerokai platesnė. Be vietinės rinkos, fondas patrauklių investicinių idėjų ieško ir suranda Lotynų Amerikos, Afrikos šalyse ar Azijos regione.
Šiuo metu tikėtinas subfondo vienetų pajamingumas iki išpirkimo siekia apie 6,6 proc., o vidutinis turimų obligacijų portfelio kredito reitingas yra tik vienu laipteliu žemiau investicinio – BB+.
Šių fondų rodikliai pateikiami Šiaulių banko interneto svetainėje www.sb.lt.
„Po daugiau nei dešimtmetį trukusio nulinių ir neigiamų palūkanų normų laikotarpio investuotojai iš naujo atranda obligacijas, į kurias investuojant ir vėl galima uždirbti reikšmingą grąžą.
Per šiuos fondus investuotojams Lietuvoje tampa prieinamos investicijos į tokias įmones kaip „Maxima“, „Ignitis“, „Luminor“, „Pepco“ ir kitas“, – pažymėjo Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės vadovas V.Rūkas.
Pasak jo, vienas svarbiausių investicinių fondų pranašumų yra galimybė kiekvienam investuotojui investuoti santykinai nedideles pinigų sumas į plačiai išskaidytą akcijų ar obligacijų krepšelį.
Kartu sumažinama investicijų rizika, nes profesionalūs valdytojai investicijas paskirsto tarp skirtingų finansinių priemonių, bendrovių, šalių, sektorių ar regionų.
Kuria inovacijas
Šiuo metu bendrovė „SB Asset Management“ baigia rengti „Alternatyviųjų investicijų fondo III“ steigimo dokumentus, kad klientams jis būtų pasiūlytas dar iki šių metų rudens.
Tai jau trečias bendrovės kuriamas alternatyviųjų investicijų fondas, kuris nuo pirmųjų dviejų alternatyviųjų investicinių fondų išsiskirs tuo, kad bus sukurta galimybė tiek papildyti, tiek išsipirkti investicijas, taip atsižvelgiant į klientų poreikį dėl fondo vienetų likvidumo.
2022 m. įkurtas pirmasis inovatyvus Alternatyviųjų investicijų fondas, suteikęs galimybę mažmeniniam investuotojui investuoti į diversifikuotą skirtingų alternatyvių turto klasių portfelį – žemę ir mišką, infrastruktūros objektus, nekilnojamąjį turtą, atsinaujinančiąją energetiką bei privatų kapitalą. Antras toks fondas veiklą pradėjo pernai.
„Atrinkdami tinkamiausias alternatyvias investicijas ir formuodami jų derinį iš skirtingų turto klasių bei fondų mes sumažiname investicijų portfelio riziką.
Pats investuotojas, turėdamas mažesnes sumas investavimui, negalėtų tokiu būdu diversifikuoti savo investicijų, nes minimali suma į vieną alternatyvų fondą jam dažnai yra per didelė“, – sakė Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas V.Rūkas.
Svarbu: Čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius).
Prieš priimdami sprendimą investuoti turėtumėte patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti pasirinktos finansinės priemonės investavimo strategiją, taikomus mokesčius, visas su investavimu susijusias rizikas ir atidžiai perskaityti pasirinkto produkto Taisykles, Prospektą ir Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, kuriuos galite rasti Šiaulių banko interneto svetainėje www.sb.lt.
Atkreipiame dėmesį, kad investavimas yra susijęs su tam tikra rizika, pateikti praeities investavimo rezultatai nėra patikimas ateities rezultatų rodiklis. Prieš priimdami sprendimą investuoti turite įvertinti, kad tam tikromis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo AB Šiaulių banko valios ir veiksmų, gali nukristi jūsų investicijų vertė. AB Šiaulių bankas nėra atsakingas už jūsų sprendimus, priimtus remiantis čia pateikiama informacija.
Šiaulių bankas – obligacijų rinkos lyderis
- Be investicinių fondų, investuotojams taip pat siūloma galimybė nukreipti lėšas į įmonių obligacijas, kurių emisijų pastaraisiais metais smarkiai pagausėjo.
- Lietuvos rinkoje didžiausias obligacijų leidėjas yra Šiaulių bankas: „Nasdaq“ duomenimis, per jį praėjusiais metais buvo išplatinta 86 proc. visų Lietuvoje vykdytų obligacijų emisijų.
- Pagreitis nemažėja ir šiais metais: neseniai išplatintos „Hero“ ir „Pro Bro“ obligacijos, šiuo metu vykdomas „Sand Offices“ viešas obligacijų platinimas.
- Pats Šiaulių bankas gegužę baigė savo 25 mln. eurų subordinuotųjų obligacijų platinimą. Dešimties metų trukmės vertybiniai popieriai (su galimybe išpirkti po penkerių metų) buvo išplatinti už 7,7 proc. metines palūkanas.
- Investuotojams, norintiems įsigyti įmonių platinamų obligacijų, svarbu žinoti, kad yra du pagrindiniai platinimo būdai – viešas ir neviešas. Pirmuoju atveju obligacijų gali įsigyti visi, kurie tik nori. Minimalios sumos dažniausiai siekia 100 ar 1000 eurų. Neviešas platinimas turi apribojimų, kurie diktuojami prospekto reglamento. Dažniausiai naudojamas informaciją gavusių investuotojų skaičius, kuris negali būti didesnis nei 149. Taikydamas šį apribojimą obligacijų platintojas turi kruopščiai atrinkti investuotojus, kuriems ši informacija aktuali.
- Kitas apribojimas – minimali 100 tūkst. eurų investicija. Taikant šį apribojimą informacijos sklaida nėra ribojama, tačiau investuotojai negali investuoti mažesnės sumos nei 100 tūkst. eurų.
- „Įmonių obligacijų antrinės prekybos egzistavimas priklauso nuo to, ar vertybinis popierius yra listinguojamas, tai yra įtraukiamas į biržą. Jei taip, tuomet klientai gali pateikti pavedimą tiek pirkti, tiek parduoti šias obligacijas.
- Kitas svarbus klausimas – kaip greitai bus įgyvendintas pirkimo ir pardavimo sandoris. Kuo likvidesnis popierius, kuo dažnesnė prekyba juo biržoje, tuo lengviau investuotojai gali tiek įeiti į investicinę poziciją, tiek iš jos išeiti.
- Jei obligacijos nėra listinguojamos, laikotarpis, per kurį randamas investuotojas, gali trukti ilgiau. Šiaulių banke stengiamės padėti savo investuotojams tokiam poreikiui atsiradus, dedame pastangas į investuotojų, kurie norėtų įsigyti norimą parduoti obligaciją, suradimą, tačiau negalime to užtikrinti, nes daug veiksnių priklauso nuo rinkos situacijos“, – pasakojo Šiaulių banko Finansų rinkų departamento direktorė E.Džiugytė.
