„Novayagazeta.eu“ rašo, kad būstų savininkams iškelta sąlyga: per mėnesį atvykti į pafrontės regionus. Priešingu atveju valdžia būstą nusavina.
Ir nors ji žada konfiskuoti tik tuos butus, kurie jau daugelį metų stovi tušti, beveik 80 proc. „bešeimininkio turto“ yra neseniai okupuotuose miestuose ir patraukliausiose vietovėse.
Nikolajus iš mažo Donecko Dokučajevsko miestelio jau daugiau nei dvejus metus kovoja Rusijos pusėje. Fronte dažnai dingsta ryšys, todėl neseniai gautą kaimyno skambutį jis vadina sėkme. Paaiškėjo, kad kol kariškis buvo fronto linijoje, gimtojo miesto administracija nusprendė atimti jo būstą.
Butą vyras paveldėjo iš motinos, mirusios netrukus prieš prasidedant karui. Iki oficialaus paveldėjimo įsigaliojimo buvo likusios vos kelios savaitės, kai vadinamoji Donecko Liaudies Respublika (DLR) paskelbė mobilizaciją ir vyrą pašaukė į frontą.
Kol Nikolajus kariavo, Dokučajevsko valdžia jo butą pripažino „bešeimininkiu turtu“. Tokiu atveju savininkui duodama 30 dienų: jei per tą laiką jis nesuspėja su dokumentais atvykti į administraciją, būstas tampa miesto nuosavybe.
„Absoliučiai kiekvienas mano namo gyventojas žino, kieno tai butas ir kad jo savininkas dabar kariauja. Tačiau niekas nebandė nieko sužinoti iš mano kaimynų ar brolio, – pasakoja Nikolajus. – Suprantu, kad tą reikia daryti – nuo 2014 m. tiek daug žmonių išsikraustė arba mirė, jų butai tušti. Tačiau tai turėtų būti daroma ne taip“.
Pasak DLR atstovo Jevgenijaus Solncevo, vien per karo metus sukaupta apie 30 tūkst. bešeimininkių objektų. Tokį turtą DLR valdžia pradėjo nacionalizuoti dar 2021 m., 2023 m. rudenį atitinkamą įstatymą priėmė ir Zaporižios srities okupacinė valdžia, o 2024 m. pavasarį – vadinamoji Luhansko Liaudies Respublika (LLR).
Per trejus metus okupuotuose regionuose nustatyta 13,3 tūkst. „bešeimininkio“ turto, vien per šiuos metus – pusė jo. Jei pirmaisiais karo metais okupacinė valdžia kas mėnesį rasdavo vidutiniškai 235 „apleistus“ namus, tai dabar – 1,5 tūkst.
Pagal „bešeimininkių“ būstų skaičių pirmauja Mariupolis, Melitopolis ir Svatovas – 2022 m. pavasarį užimti miestai. Jų savininkai dėl Rusijos invazijos savo butus apleido vos prieš dvejus metus.
„Daugelis vaikinų dvejus metus buvo be ryšio ir interneto. Jie neturi galimybės tvarkyti dokumentų, todėl gali atsitikti taip, kad žmogus grįžta namo, o namų nebėra“, – kalba Nikolajus.
Be gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto okupuotose teritorijose Rusija perskirsto ir komercinį turtą. Prieš metus „Nova-Europe“ rado daugiau kaip tūkstantį Ukrainos žemės ūkio valdų, gamyklų ir kalnakasybos įmonių didžiuosiuose okupuotuose miestuose, kurie pateko į Rusijos kontrolę.
Patrauklūs pastatai
Vietos valdžios tarnautojai yra atsakingi už „apleistų objektų“ nustatymą. Remdamiesi gyventojų pareiškimais arba savo nuožiūra jie pasirenka, kurie objektai bus įtraukti į „apleistųjų“ sąrašą. Labai dažnai pirmenybę teikia būstams centriniuose rajonuose.
„Jokių būstų priekinėse linijose ar patrauklių sąlygų neturinčiuose rajonuose“, – atkreipia dėmesį pafrontėje esančios Gorlivkos gyventoja Alisa.
Okupuotos Zaporožios srities sostinėje Melitopolyje „apleisti“ būstai taip pat sutelkti centre, kaip ir kaimyniniame Berdianske.
Dar 2022 m. gegužę DLR respublikos vadovas Denisas Pušilinas žadėjo kurortinį Mariupolį prikelti iš griuvėsių – vien uosto atstatymui jau išleistas milijardas rublių (10,526 mln. eurų). Tačiau, nepaisant statybų masto, Mariupolio valdžia nutarė aprūpinti būstu „nepasiturinčiuosius“ pabėgėlių sąskaita: per dvejus metus 6,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų buvo pripažinti „bešeimininkiais“.
Atiduoda tiems, kam jų reikia
„Atvykstantiems specialistams turime suteikti lengvatų ir infrastruktūrą. Tai gydytojai, mokytojai ir kitų visuomenei svarbių profesijų atstovai“, – taip būtinybę nacionalizuoti nekilnojamąjį turtą aiškina vienas okupuotos Zaporožios srities valdininkas.
LLR tuščius būstus žadama atiduoti „tiems, kam jų reikia“. Apie labdaringus užmojus skelbia ir DLR.
„Kai statybininkai negali patekti į butą atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbų, pavyzdžiui, jei savininkai išvyko ir nepaliko raktų kaimynams, išlaužia spyną, ant durų pakabina pranešimą su prašymu per 30 dienų susisiekti su administracija, nes priešingu atveju į butą bus įkeldinti žmonės, kuriems reikia pagalbos“, – sako Olena iš Severodonecko.
Tokiu būdu į daugiabutį, kuriame gyvena moteris, jau įkeltos trys naujos šeimos.
„Priešų“ būstai automatiškai pripažįstami „bešeimininkiais“ be galimybės įrodyti teisę į nuosavybę. Pagal DLR ir LLR vadovų logiką, „priešai“ – ne tik šalį ginantys Ukrainos pusės kariai, bet ir tie, kurie kažkada yra pasisakę prieš Rusiją arba tiesiog išvykę į Ukrainą.
Trys priežastys atimti namus
Norint išlaikyti teisę į savo namus okupuotame regione, reikia mokėti komunalinius mokesčius, įregistruoti savo namus Rusijos nekilnojamojo turto registre ir juose gyventi. Patys gyventojai sako, kad pabėgėliams tiesiog nerealu įvykdyti visas tris sąlygas.
„Praėjusiais metais net negalėjau rasti įmonės, kuri aptarnauja mūsų daugiabutį“, – sako Michailas iš Luhansko Krasnyj Lučo miesto. 2014 m. vyras išvyko į Rusiją.
Tik 2023 m. LLR ir DLR gyventojams sudaryta galimybė apmokėti sąskaitas internetu. Bet ir dabar ne visi būstų savininkai, gyvenantys Rusijoje, o juo labiau – kitose užsienio šalyse, žino apie tokią galimybę ar turi prieigą prie pradėjusio veikti Rusijos banko.
Kad susigrąžintų „bešeimininkiu“ laikomą būstą, jo savininkas turi padengti visą skolą už komunalines paslaugas vienu mokėjimu. Tokią galimybę turi ne visi, pabėgusieji nuo karo.
Be to, gyventojai sako, kad administracija neinformuoja skolininkų apie ketinimą atimti jų gyvenamąjį plotą – žmonės patys turi ieškoti savo buto sąrašuose.
„Miesto interneto svetainėje skelbiamas adresų, kurių savininkai neva prikaupę daug skolų, sąrašas, – kalbėjo Luhansko gyventojas Andrejus. – Tačiau net Šerlokas Holmsas be tiesioginės nuorodos į jį neras šio sąrašo. Tačiau visų formalumų laikomasi. Ar sąrašas paskelbtas? Paskelbtas. O tai, kad žmogui neįmanoma jo rasti, jiems nerūpi“.
Antroji oficiali butų konfiskavimo dingstis be skolų – nelaimingų atsitikimų bendrijoje pavojus. „Jei butas penkerius metus buvo neprižiūrimas ir yra daugiabučiame name, jis kelia pavojų visiems kitiems. Ten gali trūkti vamzdžiai, visko gali nutikti“, – taip būtinybę areštuoti negyvenamuosius butus aiškina LLR vadovas Leonidas Pasečnikas.
Daugelyje fronto miestų būstai jau dešimt metų stovi be šeimininkų: žmonės išvyksta dėl apšaudymų ir perspektyvų stokos.
„Nuo 2014 m. keliauju darbo reikalais ir kartais negrįžtu namo ištisus metus. Per tą laiką viskas apauga žole ir krūmais, o pats namas kelis kartus buvo apvogtas. Visi bešeimininkio būsto požymiai! – kalba Sergejus iš Krasnyj Lučo. -
Bet ką mūsų vyriausybė padarė, kad gyvenčiau ir dirbčiau namuose? Ne tik nebuvo pastatyta naujų gamyklų ir kasyklų, bet netgi nieko neatstatyta. Ir tai dar ne viskas – dabar iš manęs ketina atimti mano namus“.
Paskutinė nacionalizavimo priežastis – būsto nebuvimas Rusijos nekilnojamojo turto registre. Tačiau įregistruoti butą jame galima tik turint Rusijos pasą, todėl Ukrainos piliečiai iš esmės negali įrodyti savo teisių į nuosavybę. Tačiau net ir gavusieji rusišką pasą sako, kad laiku sutvarkyti dokumentų dėl didelių eilių neįmanoma.
Dekretas, kurio niekas nematė
Sprendimą dėl būsto nacionalizavimo priima ne teismas, o „teisių registravimo įstaiga“. Tai nurodyta pranešime apie nuosavybės teisių sustabdymą, kurį gavo viena Donecko gyventojų. Dokumente remiamasi vieninteliu norminiu aktu, kurio, kalbama, niekas nėra matęs.
Okupuotų miestų gyventojams kyla pagrindinis klausimas, kodėl būtent dabar nuspręsta pradėti būsto nacionalizavimą? Kai vyksta karas, kai evakuoti gyventojai dar nepasirengę grįžti namo. Oficialiais Rusijos saugumo tarnybų duomenimis, vien iš Donbaso į Rusiją išvyko 5,3 mln. pabėgėlių.
„Daugelis jų iki šiol negrįžo iš evakuacijos, – sako Alisa. – Žmonės susirado darbą, išsinuomojo būstą, jų vaikai turi galimybę lankyti darželį ir mokyklą, o mūsų vaikai tokios galimybės neturi. Tačiau vienintelė pabėgėlių gyvenamoji vieta lieka čia, Donbase, kur jie labai tikisi sugrįžti“.
Valiutos kursas – pagal „exchange.lt“.
