Vienas didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų SEB skaičiuoja, kad 2023 metais jo pelnas siekė 299,1 mln. eurų. Tuo tarpu 2022 metais pelnas buvo beveik 172,3 mln. eurų.
Didžioji dalis pelno gauta iš verslo klientų. Pelno augimas siekia 74 proc.
„Didžiausią įtaką banko finansiniams rezultatams darė verslo klientų ir gyventojų aktyvumas, augančios verslo apimtys bei padidėjusios grynųjų palūkanų pajamos dėl Europos Centrinio Banko vykdomos monetarinės politikos“, – pranešime spaudai teigia banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Na, o ECB sukeltos palūkanos davė savo vaisių, mat gyventojams suteiktų paskolų būstui įsigyti sumažėjo net 24 procentais.
SEB banko turtas per metus paaugo 4,5 proc. iki 13,9 mlrd. eurų, nuosavas kapitalas – 21,5 proc. iki 1,217 mlrd. eurų.
Dar daugiau išaugo „Swedbank“ pelnas
Tuo tarpu kitas bankas gali džiaugtis dar labiau išaugusiais pelnais.
„Swedbank“ skelbia, kad jo pelnas išaugo net 152 proc. ir siekia 361 mln., kai 2022 m. buvo vos 143 mln. eurų. Nors pelnas skaičiais yra mažesnis, nei SEB banko, vis dėlto augimas yra kone dvigubai didesnis.
„Swedbank“ teigia, kad tokius gerus finansinius rodiklius pavyko pasiekti dėl didelio klientų aktyvumo, ECB vykdomos monetarinės politikos ir kitų priežasčių.
Per praėjusius metus bankas valstybei sumokėjo beveik 130 mln. eurų solidarumo mokesčio.
Bankai kelia mokesčius gyventojams
Nors dalį gauto pelno bankai skyrė solidarumo mokesčiui, akivaizdu, kad ženklaus nuostolio šis mokestis jiems nepadarė. Skaičiuojama, kad iš viso į šalies biudžetą bankai įnešė 250 mln. eurų.
Tiesa, skeptikai sakė, kad bankų solidarumo mokestį mokės tikrai ne bankai – savęs jie nenuskriaus, tad mokestį sumokės ne kas kita, o gyventojai ir bankų naudotojai. Kaip? Ogi padidinus banko paslaugų įkainius. Panašu, kad būtent taip ir atsitiko.
Štai tas pats pusės milijardo eurų pelną skaičiuojantis SEB paskelbė, kad eiliniams vartotojams didins kredito kortelių mokestį.
„Keisime „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Gold“ kredito kortelių naudojimo mokestį į 2 Eur/mėn. ir 4,5 Eur/mėn. atitinkamai (buvo 1,6 Eur/mėn. ir 3,5 Eur/mėn. atitinkamai). Keisime debeto kortelių grynųjų pinigų paėmimo iš SEB banko ir kitų Lietuvos ir užsienio bankų bankomatų įkainį į 2 proc. (mažiausiai 1 Eur) nuo paimamos sumos (buvo 0,8 proc., mažiausiai 1 Eur)“, – rašo SEB bankas.
Na, ir kad gyventojai per daug neatsilaisvintų ir iš banko neišneštų per didelių sumų vienu kartu, bankas sumažins maksimalų dienos atsiskaitymo debeto kortele limitą iki 15 tūkst. Eur (buvo 30 tūkst. Eur).
Su kainų pokyčiais nesikuklina ir kitas bankas – „Luminor“. Dar pernai lapkritį jis taip pat išsiuntinėjo klientams laiškus, kuriuose pranešė didinantis kainas. Esą dėl to, kad taip daro… konkurentai.
„Keisime paslaugos „Saugu+“ teikimo mokestį į 0,99 Eur / mėn. (anksčiau buvo 0,79 Eur/mėn.). Pradėsime taikyti naują mokestį už kortelės pristatymą paštu – 2 eurai.
Taip pat taikysime mokestį už kiekvieną kortelės operaciją, jei perkama kriptovaliuta ar su lošimu bei loterijomis susijusi paslauga – 0,50 euro (šio mokesčio iki šiol irgi nebuvo). Nuo šiol apsilankymo oro uosto VIP poilsio zonos mokestis asmeniui – 30 eurų (anksčiau buvo 28 eurai).
Nutraukę dalykinius santykius, pradėsime taikyti mokestį už uždarytoje sąskaitoje esančių lėšų administravimą – 20 Eur/mėn.“, – apie pakeitimus informavo bankas.
