„Šiuo metu norint refinansuoti paskolą, laukia ilga, vingiuota kelionė su septyniomis stotimis. Ir norėdamas refinansuoti turimą būsto paskolą vartotojas privalo kreiptis į naują potencialų paskolos davėją dėl refinansavimo, pasirinkti turto vertintoją ir kt.“ – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus.
„Mes siūlome kelią sutrumpinti, visų pirma atsisakant privalomojo turto vertinimo ataskaitos teikimos. Antra, įpareigodami kreditorius bendardarbiauti, pradinis kreditorius turėtų per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti duomenis potencialiam naujam kredito davėjui. Tuo tarpu naujasis kreditorius turėtų luktelt. (...) Kuris pasiūlymas geresnis, spręs klientas“, – aiškino jis.
Tarp pasiūlymų G. Šimkus taip pat paminėjo galimybę vartotojui refinansuojant paskolą be kompensacijos grąžinti buvusią paskolą, ne palūkanų normos keitimo dieną.
„Supaprastintas refinansavimo procesas vartotojui turi būti nemokamas. Nepriklausomo turto vertinimu vartotojui, kuris šiuo metu kainuoja 200 eurus, kai tokio reikia rūpintųsi naujasis kreditorius. Notaro, Registrų centro mokesčiai turėtų būti priskiriami naujam kreditoriui, tiesioginių mokesčių, kuriuos dabar taiko kreditoriai, taip pat turime atsisakyti“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
„Taip pat siūlome nustatyti galimybę vartotojui refinansuojant paskolą be kompensacijos grąžinti senąją paskolą ne palūkanų normos keitimo dieną“, – išskyrė jis.
LB valdybos pirmininko teigimu, tam, kad pakeitimai būtų įgyvendinti, bus reikalingi Kredito įstatymo pakeitimai, kuriuos parengs ekspertai.
„Vartotojui nebereikėtų sunešioti klumpių ir dar už jas susimokėti. Esminiai palengvinimai tiek procedūriniai, tiek finansiniai. Procedūrų supaprastės, nes dalis proceso veiksmų perkeliama kreditoriams, o finansinių palengvinimų esmė, kad procesas vartotojui būtų nemokamas. Senasis ir naujasis paskolos davėjai negalėtų vartotojui taikyti savo nustatytų mokesčių“, – sakė G. Šimkus.
„Kad tai įvyktų, reikalingi pirmiausiai su nekilnojamu turto susijusio Kredito įstatymo pakeitimai. Mūsų ekspertai parengs teisės aktų pakeitimus“, – pabrėžė jis.
G. Šimkus įsitikinęs, kad pakeitimais bus užtikrinta, jog klientas turės ne teorinę, bet realią laisvę derėtis, rinktis ir nepermokėti.
„Jau šiuo metu didelei daliai būsto paskolas turinčių gyventojų, refinansavimas leistų sutaupyti reikšmingas pinigų sumas. Tačiau jis yra nepopuliarus, bet žmonės nepasinaudoja šia galimybe ne todėl, kad jiems pinigai nerūpėtų, bet todėl, kad refinansavimo procedūra sudėtinga ir brangi. Pašalinus šias ydas žmonėms būtų lengviau pasinaudoti palankesne rinkos ir individualia situacija“, – tikino LB valdybos pirmininkas.
„Dabartinėmis rinkos sąlygomis, paskolų refinansavimas būtų naudingas bent pusei turinčiųjų būsto paskolas, o jeigu pavyktų sumažinti vartotojų taikomus refinansavimo mokesčius, laimėtojų būtų dar daugiau ir jis galėtų būti daugiau negu dviem trečdaliams, apytikriai 160 tūkst. būsto paskolas turinčių Lietuvos namų ūkių“, – teigė jis.
G. Skaistė: įstatymo projektas Seime turėtų atsidurti rudens sesijos pradžioje
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad per vasarą įstatymo projektas bus derinamas su rinkos atstovais ir valstybės institucijomis, o į parlamentą jis turėtų nukeliauti rudens sesijos pradžioje.
„Tikimės, kad per vasarą pavyks suderinti įstatymo projektą tiek su rinka, tiek su kitomis valstybės institucijomis. Tikslas būtų Seimo rudens sesijos pradžioje startuoti su šiuo įstatymo projektu, kad kitais metais jau galėtume pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia šis naujas modelis“, – kalbėjo G. Skaistė.
„Tikimės, kad jis paskatins konkurenciją būsto paskolų rinkoje ir galbūt nauji žaidėjai galėtų aktyviau dalyvauti, kur šiandien turi santykinai mažesnę rinkos dalį“, – tikino ji.
G. Skaistė pažymėjo, kad pasiūlymo esmė – galimybė žmogui refinansuoti paskolą ir sutaupyti lėšų.
„Žmogui imančiam paskolą būsto paskola yra ilgiausias finansinis įsipareigojimas kiek yra per gyvenimą. Ilgiausias paskolos laikotarpis galimas apie 30 metų, tai žmogui esminis sprendimas. Paskolų palūkanos ir maržos keičiasi per tokį laikotarpį, tuo tarpu pakeisti banką ir refinansuoti paskolas yra ganėtinai sunku“, – aiškino ministrė.
„Mūsų pasiūlymo esmė, kad žmogus turėtų didesnę pasirinkimo galimybę ir jeigu situacija rinkoje pasikeičia, kad žmogus turėtų galimybę refinansuoti paskolą ir tokiu atveju sutaupyti lėšų“, – pabrėžė ji.
Numatoma nustatyti pradinio kredito davėjo pareigą per tam tikrą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui – vartotojui nebereikėtų rūpintis banko pažymomis. Taip pat nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam kreditoriui išlaidų.
Finansų ministerijos ir LB siūlymuose teigiama, kad vartotojams nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis. Paskolą refinanuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio, o vartotojui nereiktų mokėti jokių mokesčių už notaro paslaugas ir hipotekos išregistravimą bei įregistravimą, juos sumokėtų naujas kreditorius.
