Mokymąsi visą gyvenimą palankiai vertina 75 proc. lietuvių, tačiau norai tikrovės neatitinka. Per penkerius metus darbo kompetencijas gerino tik kas trečias šalies gyventojas.
„Vienos iš pagrindinių priežasčių yra noro ir poreikio nebuvimas – dažniausiai tą įvardija vyrai. O moterys sako, kad neturi laiko“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Užimtumo tarnyba siūlo papildomų kompetencijų įgyti nemokamai.
„Mes turime beveik 170 mokymų tiekėjų ir per 1400 įvairiausių mokymų programų. Finansavimas tikrai galimas, jei asmenys nori ugdyti kompetencijas ar kelti kvalifikaciją“, – šnekėjo G.Sinkevičė.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžia, kad sparčiai tobulėjant technologijoms, darbuotojų pasyvumas kelia pavojų karjeros galimybėms.
„Apie įgūdžius, mokymąsi visą gyvenimą turime kalbėti nuo vaikystės, visų pirma, pradėti pasakoti šeimose, rodyti savo pavyzdžiu, kad negalima galvoti, jog baigiame specialybę ir sėkmingai dirbsime 30 metų. Šie laikai praėjo, technologijos keičiasi labai greitai“, – teigė ji.
Tendencija, kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, yra gerėjanti. Siekiant paskatinti darbuotojus įgyti papildomą kvalifikaciją, siūlomi mokymai platformoje kursuok.lt.
„Išskirtos prioritetinės sritys, kurias valstybė finansuoja. Didžiausia finansavimo dalis skirta skaitmeninėms kompetencijoms tobulinti, bet finansuojame ir daugiakalbystės, gamtos mokslų, technologijų, socialinės, pilietinės, verslumo ir kitas kompetencijas“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Tyrimą atlikusi Užimtumo tarnyba skelbia, kad neretai išleisti į mokslus savo darbuotojų nesutinka patys darbdaviai.
„Kai pristatome savo aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijos įgijimo ir kompetencijų ugdymo programas, kurios labai svarbios ir pakankamai lengvai prieinamos visiems dirbantiems žmonėms, darbdaviai įvardina, kad jie nelabai norėtų, kad jų darbuotojai mokytųsi, nes jie po to gali prarasti tuos darbuotojus“, – sakė G.Sinkevičė.
Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikina: problema – motyvacijos trūkumas ir kai kurių darbdavių požiūris. Didesnį dėmesį darbuotojų kvalifikacijai teikia užsienio kapitalo įmonės.
„Jos žino tą vakarietišką kultūrą, žino, ko reikia, jei esi eksportuotojas, kad konkurencijos sąlygos sunkėja. Tu turi keistis, o be darbuotojų nepasikeisi.
Sunkumų kyla, kuo gilyn leidžiamės į provinciją, regionus, mažas įmones, kurios dirba vidaus rinkoje. Jų vadovai dažnai būna ir akcininkai, kurie prieš 30 metų savo rankomis viską padarė. Jie nesupranta, ko čia mokytis, jiems ir taip viskas aišku“, – komentavo jis.
Stiprindama gyventojų profesinio pasirinkimo galimybes, šiemet visoje šalyje Užimtumo tarnyba atidaro keturiolika regioninių karjeros centrų.
„Per regioninius karjeros centrus pasieksime visus ir vienodomis paslaugomis: tiek mieste, tiek ir nutolusiame regione gyvenantį žmogų“, – vylėsi I.Balnanosienė.
Užimtumo tarnybos tyrimas vyko 35 miestuose ir 47 kaimuose.
