SEB banko duomenimis, gyventojų investavimo mastas pernai augo daugiau negu penktadaliu. Tai rodo, kad gyventojai vis dažniau renkasi finansines priemones, norėdami įdarbinti savo lėšas. Vidutinis investuotojas investavo apie 1 000 eurų, o vidutinė vienu kartu investuojama suma siekė 50 eurų.
Investiciniai fondai, įskaitant biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir toliau išlieka populiariausia kryptimi investuotojų portfeliuose – jiems skirta beveik pusė investuotų lėšų. Tačiau populiarumo žvaigžde galima vadinti obligacijas – į jas gyventojai investavo beveik 80 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Viena iš priežasčių – pastaraisiais metais stipriai išaugęs obligacijų pajamingumas. Be to, obligacijos yra viena saugesnių investavimo formų pradedantiems investuotojams, kurie dažniausiai renkasi mažesnės rizikos vertybinius popierius.
Obligacijas dažniau rinkosi moterys negu vyrai, o tai rodo, kad jos vis dar krypsta link konservatyvesnės investavimo strategijos. Vyrai linkę rinktis rizikingesnius investavimo sprendimus. Tačiau, vertinant bendrai, pasirinkimo skirtumai tarp vyrų ir moterų mažėja – moterys dažniau rinkosi investicinius fondus, tad tikėtina, kad per kelerius metus pasirinkimo skirtumai taps dar mažiau pastebimi.
Didžiausią turtą iš investicijų šiuo metu yra sukaupę vyresnio amžiaus (vyresni negu 60 metų) gyventojai, tačiau palyginti didesniu investicijų apimčių šuoliu išsiskiria investuojantys 40–50 metų amžiaus gyventojai. Tikėtina, kad tokiame amžiaus tarpsnyje investicijos tampa ypač aktualios dėl to, kad žmonės jau turi sukaupę kitokio turto, be to, jie ieško alternatyvių finansinės grąžos šaltinių, norėdami pasirūpinti sotesne pensija.
Kita tendencija – didėjanti jaunų investuotojų dalis. Trisdešimties nesulaukusių gyventojų investicijų apimtis šoktelėjo beveik 55 procentais. Be to, jauni žmonės dėl savo amžiaus ir ilgo investavimo laikotarpio gali dažniau išmėginti didesnės rizikos investicijų klases, ką sėkmingai ir daro. Jaunimas 140 proc. aktyviau investavo į ETF (bendras šios krypties augimas buvo 30 procentų). Taip pat jauni žmonės 20 proc. aktyviau investavo į akcijas. Dažniau į pavienes akcijas investavo tik 30–40 m. gyventojai.
Vis dėlto verta pripažinti, kad aktyvesnes investicijas lėmė Vilniaus miesto ir regiono gyventojai, kituose miestuose tokių augimo tendencijų nematyti. Bendrai trijų didžiausių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – klientų investicijos sudarė beveik 80 proc. visų investuojamų lėšų.
Praėjusių metų investavimo tendencijos patvirtina tai, kad gyventojai vis labiau domisi finansinių priemonių rinka, keičia investicijų portfelius pagal situaciją rinkoje bei investuoja vis daugiau, todėl auga ir pati investicijų rinka Lietuvoje.
Tikėtina, kad ateityje moterų investavimo įpročiai pasivys vyrų investavimo tendencijas, o jaunimas dar mokyklos suole susipažins su įvairiais būdais, kaip didinti savo turtą. Vis dėlto regionuose potencialius investuotojus informacija ir edukacija apie finansų rinkas bei investavimo galimybes pasiekia retokai.
