Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2022 m., padidėjo 10,6 proc. ir sudarė 564 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 185 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Už skurdo rizikos ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas mieste gavo 18 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,8 proc., kituose miestuose – 23,5 proc.), kaime – 26,1 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2022 m., sumažėjo 1,7 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – sumažėjo 1,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 2,6 procentinio punkto), o kaime – padidėjo 2,8 procentinio punkto.
Labiausiai skurdą patiria pensinio amžiaus žmonės
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2023 m. jis sudarė 36,1 proc. ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2022 m.) buvo 473,6 euro ir sudarė 84 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, tačiau paskutinius dvejus metus šis skirtumas mažėjo.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,8 procentinio punkto ir 2023 m. sudarė 17 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 0,8 procentinio punkto ir sudarė 16,6 proc.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2023 m. buvo 15,7 proc. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 0,5 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1 procentiniu punktu ir 2023 m. sudarė 24,8 proc. Atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 29,1 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (38,7 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,9 proc., tarp bedarbių – 59,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,2 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2022 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 8,5, senatvės pensininkų – sumažėjo 3,9 procentinio punkto.
2023 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 6,5 proc. Lietuvos gyventojų
2023 m. absoliutaus skurdo riba – 354 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 743 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Didėjant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuotų pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydžiui absoliutaus skurdo riba, palyginti su 2022 m., padidėjo 32,6 proc.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2023 m. sudarė 6,5 proc., palyginti su 2022 m., jis padidėjo 2,7 procentinio punkto. 2023 m. apie 187 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 5,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 5,1 proc., kituose miestuose – 6,9 proc.), kaime – 8,2 proc.
Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar pensinio amžiaus asmenų. 2023 m. jis sudarė 6,9 proc. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 2,6 procentinio punkto.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2023 m. sudarė 5,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 3 procentiniais punktais. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus padidėjo 2,6 procentinio punkto ir 2023 m. sudarė 7,4 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (11 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 11,6 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc., tarp bedarbių – 32,7 proc., tarp senatvės pensininkų – 6,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2022 m., padidėjo 1,9 procentinio punkto, bedarbių – 8,5, senatvės pensininkų – 2,4 procentinio punkto.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2023 m. sausio–balandžio mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 6,4 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.
