„Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai jaučiasi kur kas mažiau finansiškai saugūs, nei prieš metus. Šiuo metu daugiau nei trečdalis – 35 proc. apklaustųjų mano, kad jų finansinė situacija nėra saugi, kai prieš metus tokių buvo 19 proc. Tuo tarpu savo finansine situacija visiškai pasitiki kas dešimtas, kai pernai tokių buvo beveik dukart daugiau – 18 proc.“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, didėjantį gyventojų finansinį neužtikrintumą galėjo lemti infliacija – augančios kainos sumažino dalies gyventojų galimybes daugiau taupyti.
Reikalinga artimųjų parama
„Nors finansinio savarankiškumo rodikliai palaipsniui gerėja, vis tik gyventojų, kuriems reikalinga artimųjų ar valstybės finansinė parama, dalis išlieka palyginti didelė. Be didesnės ar mažesnės finansinės paskatos iš šalies neišsiverstų daugiau nei trečdalis gyventojų – net 37 proc. Labiau priklausomos nuo aplinkinių finansinio palaikymo jaučiasi moterys nei vyrai. Finansinė nepriklausomybė, natūralu, didėja augant pajamoms“, – tyrimo rezultatus pristato J.Cvilikienė.
Gyventojų, kurie jaučiasi finansiškai saugūs ir nepriklausomi nuo paramos iš šalies, dalis per metus šiek tiek ūgtelėjo – nuo 54 proc. pernai iki 58 proc. šįmet. Kurį laiką vien savo lėšomis pajėgtų verstis 29 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo kiek daugiau – 32 proc. Visiškai be finansinės paramos iš šalies neapsieitų 8 proc. gyventojų, ši dalis per metus nepakito.
Vyrai (60 proc.) kiek dažniau teigia esantys finansiškai nepriklausomi nei moterys (55 proc.). Tačiau pažvelgus į visiškai nuo artimųjų ar valstybės išlaikymo finansiškai priklausomų žmonių grupę, joje moterų dukart daugiau nei vyrų – jų dalis sudaro, atitinkamai, 10 proc. ir 5 proc. Per metus visiškai finansiškai priklausomų moterų dalis nepakito, o vyrų sumažėjo 2 procentiniais punktais.
Saugumo suteikia žinios
„Vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių mums jaustis saugiai finansiškai, žinoma, yra pajamos. Jų turi pakakti ne tik būtiniausiems dabarties poreikiams, bet ir užsitikrinti saugią finansinę ateitį ar padėti realizuoti mūsų tikslus. Vis tik finansinės sveikatos tyrimas aiškiai rodo, kad kiek saugiai mes jaučiamės priklauso ne tik nuo pinigų kiekio, bet ir nuo žinių bei gebėjimų juos valdyti“, – tvirtina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Pasak jos, finansinį saugumą padeda susikurti biudžeto planavimas, pajamų ir išlaidų kontrolė, nuoseklus taupymas. Svarbu nepamiršti ir apie tinkamą turtinių, partnerystės ar verslo santykių įteisinimą, draudimo apsaugas, tai apsaugotų turtą bei numatytų jo dalybas skyrybų, mirties ar kitu atveju.
„Netikėtos išlaidos, liga, nedarbas, artėjantis pensijos amžius – tie dalykai, kurie kelia daugiausia nerimo. Tačiau visiems jiems galima pasiruošti tinkamai planuojant savo finansus. Nuo trumpalaikių finansinių nesklandumų apsaugo rekomenduojamas bent trijų mėnesių pajamų dydžio finansinis rezervas. Nuo netikėtų išlaidų gali apsaugoti turto, kelionių, sveikatos draudimas. Senatvės pensijai rekomenduojama pradėti kaupti nuo pat darbinės karjeros pradžios – kad ir nedidelės įmokos ilgainiui leis sukaupti ženklią sumą“, – pataria „Swedbank“ ekspertė.
Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2024 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar“. Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
