Skaitmeninis euras – skaitmeninės formos centrinio banko pinigai, kuriuos galima naudoti bet kokiems elektroniniams atsiskaitymams fizinėse ar elektroninėse prekybos vietose arba tarpusavyje. Šiuo metu jau testuojamas skaitmeninis euras bus nemokamas, juo atsiskaityti bus galima ir neturint interneto, jis užtikrins atsiskaitančiųjų anonimiškumą ir saugumą.
Vis dėlto visuomenėje apie šią naujovę vis dar galima išgirsti įvairių spekuliacijų.
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad skaitmenizacijos temos nemažai daliai lietuvių kelia daug klausimų. Remiantis apklausos duomenimis, 25 proc. respondentų su skaitmenizacija susijusi informacija yra mažai suprantama, o teisingą informaciją savarankiškai atskirti yra sudėtinga.
Pavyzdžiui, kaip rodo apklausa, 36 proc. respondentų yra girdėję nuomonę, kad skaitmenizacija yra valdžios priemonė kontroliuoti visuomenę. Paplitęs ir klaidingas teiginys, kad vyriausybė daugelį metų mokesčių mokėtojų lėšas investuoja į naujas atsiskaitymo priemones siekdama panaikinti grynuosius pinigus.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė Dalia Bankauskaitė sako, kad skaitmenizacija finansų srityje žmonėms yra itin jautri tema, mat žmogus labiausiai bijo prarasti gyvybę, sveikatą arba turtą, taip pat ir pinigus. Todėl kalbant apie pokyčius, kurie susiję su žmogaus ar organizacijos pinigais, labai svarbus visuomenės narių tarpusavio pasitikėjimas bei pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis.
„Skaitmeninė erdvė labai sparčiai vystosi ir nemažai daliai žmonių vis dar sudaro įspūdį, kad tai naujas dalykas. Didžioji dauguma viešų bei komercinių paslaugų yra suskaitmenintos. Deja, ne visos elektroninės paslaugos yra intuityviai patogios ir suprantamos, nėra taip lengva susigaudyti, kartais sunku pamatyti visumą. Todėl kyla įtarumas: kas toje elektroninėje erdvėje vyksta, koks gyvenimas joje verda, kur ir kaip keliauja duomenys, kas prižiūri ir saugo mūsų duomenis, tarp kurių ir pirkimų-mokėjimų istorija. Supratimas apie skaitmeninius dalykus priklauso nuo skaitmeninio raštingumo kompetencijų. Be to, finansiniuose reikaluose yra labai svarbus pasitikėjimas. Klausimas „ar mano pinigai yra saugūs“ yra labai svarbus tiek žmogui, tiek bet kuriai įmonei ar institucijai“, – sako D.Bankauskaitė.
Skaitmeninis euras būtų visiems prieinama nemokama elektroninė mokėjimo priemonė. Ja galėtumėte naudotis visoje euro zonoje taip, kaip šiandien naudojatės grynaisiais pinigais. Skaitmeninis euras būtų saugi priemonė, o privatumas būtų užtikrintas. Vis didėjant visuomenės gyvenimo skaitmenizacijai, skaitmeninis euras būtų dar vienas mūsų bendrosios valiutos raidos žingsnis. Kita vertus, toks euras jau sėkmingai egzistuoja, pavyzdžiui, mobilios banko kortelių programėlės mobiliuose telefonuose leidžia sumokėti visur net ir neturint ir interneto ryšio.
Sklaido privatumo mitą
Skaitmeninis euras gali turėti anonimiškumo naudą asmenims, nenorintiems, kad jų nedidelės vertės pirkinius būtų galima atsekti. Tad kitaip, nei dažnai baiminamasi viešojoje erdvėje, gyventojų išlaidas naudojant skaitmeninį eurą atsekti taptų net sunkiau.
Skaitmeninis euras pasižymėtų gryniesiems pinigams būdingais ypatumais. Jis užtikrintų aukščiausio lygio skaitmeninių mokėjimų privatumą: eurosistema prieigos prie vartotojų asmens duomenų neturėtų ir tokių duomenų nekauptų. Mokėjimų skaitmeniniu euru neprisijungus prie interneto privatumas būtų dar didesnis, nes apie tokius mokėjimus žinotų tik mokėtojas ir gavėjas.
„Mes nekalbame apie tuos, kurie siekia sukčiauti, nesąžiningu būdu pelnytis, paslėpti sumas, vengti mokėti mokesčius. Mes kalbame apie skaidrią, taisyklėmis grįstą veiklą. Skaitmeniniai finansai yra labai patogūs tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Įmonėms skaitmeninis euras sumažins įvairių transakcijų išlaidas, taip pat sumažės išlaidos auditui, finansinių ataskaitų teikimui, jos taps paprastesnės. Lengvesnė apskaita ir atsiskaitymai euro zonoje yra labai didelis privalumas“, – sako pašnekovė.
Teigiama, kad įvedus skaitmeninį eurą, prekybininkai gautų naudos ir dėl didesnės apyvartos. Tai ypač aktualu pirkimams internetu, nes tikimybė, kad klientai atsisakys pirkinio, kai mokėjimo priemonė yra jiems žinoma, yra mažesnė. Be to, skaitmeninis euras leistų prekybininkams apmokėjimą gauti iš karto, be papildomų išlaidų.
„Turime daugiau aiškinti, kaip ir kodėl mokėjimai skaitmeniniu euru bus saugūs bei skaidrūs. Ir kaip saugumas bus užtikrinamas. Vis dėlto labai svarbus ir patogumas“, – sako D.Bankauskaitė.
Skaitmeninis euras nepakeis grynųjų
Su privatumo tema susijęs ir kitas itin dažnai viešojoje erdvėje girdimas mitas, esą skaitmeninio euro kūrimu siekiama visiškai atsisakyti grynųjų pinigų. Daliai visuomenės grynųjų pinigų atsisakymas yra nepriimtinas, tad bet kokios naujovės asocijuojasi su grėsme visus mokėjimus perkelti tik į skaitmeninę erdvę. Vis dėlto tai tėra mitas – skaitmeninis euras nepakeis grynųjų pinigų.
Kaip skelbia Europos Komisija, skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, o ne juos pakeistų. Skaitmeninis euras cirkuliuotų kartu su grynaisiais pinigais ir padėtų patenkinti vis didėjantį vartotojų poreikį sparčiai ir saugiai atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis.
„Daliai žmonių grynieji pinigai asocijuojasi su tradicijomis, įpročiu. Juk įpročiai kinta pamažu. Vis dar lieka tam tikrų vietų, kur grynieji pinigai yra patogesni: arbatpinigiai, aukojimas bažnyčiose, apsipirkimas tam tikrose vietose. Skaitmeninis euras prigis, jeigu žmonės pajus, kad tai labai patogu, paprasta, sąžininga. Reikėtų galvoti, kad skaitmeninio euro įvedimas yra ilgalaikis, nuoseklus ir suderintas procesas“, – sako pašnekovė.
Skaitmeninis euras kol kas nepakeis nė vienos iki šiol veikiančios atsiskaitymų galimybės, tai bus tiesiog elektroninis grynųjų pinigų atitikmuo. Skaitmeninis euras į grynuosius eurus būtų keičiamas santykiu 1:1.
Šiuo būdu būtų galima atsiskaityti už bet kurias prekes ar paslaugas, bet kuriuo metu ir bet kurioje euro zonos šalyje.
Planuojama, kad skaitmeninis euras sustiprintų euro zonos strateginį savarankiškumą ir piniginį suverenumą, nes padidėtų visos Europos mokėjimų ekosistemos veiksmingumas ir atsparumas galimiems kibernetiniams išpuoliams ar techniniams sutrikimams, pavyzdžiui, nutrūkus energijos tiekimui, ir būtų skatinamos inovacijos.
Naudos visuomenei poveikis stipresnis už dezinformaciją
Dezinformacija skaitmenizacijos temomis yra žalinga ir turį didelį poveikį visuomenės pritarimui tam tikroms inovacijoms ar požiūriui į pokyčius, sako D.Bankauskaitė.
Vis daugiau įvairių paslaugų perkeliama į skaitmeninę erdvę. Visuomenėje tai kelia prieštaringas nuotaikas, žmones skaitmenizacija gąsdina, tad atsiranda terpė sklisti neteisingai informacijai.
D.Bankauskaitė sako, kad net ir pati geriausia komunikacinė kampanija turės mažai naudos, jei naujas produktas ar paslauga neveiks taip, kaip buvo žadėta.
„Deja, mūsų visuomenėje pasitikėjimas valstybe, valstybės institucijomis, vykdoma politika yra žemas. Tad natūralu, kad bet kuri iniciatyva irgi yra pasitinkama su įtarumu. Ir labai gera komunikacija gali tik gerai informuoti visuomenę, suteikti žinių apie siūlomą sprendimą, produktą, bet paslaugos ar produkto kokybę turi paliudyti, patvirtinti pats produktas ar paslauga“, – sako D. Bankauskaitė.
Anot jos, šiandien, kai didelę dalį informacijos gauname per socialinius tinklus, labai realu susidurti su nepatikima ar klaidinančia, ar net pavojų keliančia informacija.
„Žmonių švietimas skaitmenizacijos bendrai bei finansų temomis yra labai nuosekli ir ilgalaikė veikla. Tai ne „dešrelių paleidimo į rinką“ kampanija. Reikia ne „smūginės“ informacinės kampanijos, o sisteminio, nuolatinio darbo. Reikia žinoti, ką nori pasakyti, kodėl ir kam. Informacija apie skaitmenį eurą turi būti suprantama, naudinga ir prieinama. Teoriškai, tokia komunikacija yra labai lengva, bet praktika rodo, kad tai labai sunkus, imlus ir atsakingas darbas“, – dėsto pašnekovė.
Dezinformacija „užkamšo“ žinių spragas
Dezinformacija sklandžiausiai skinda tokiose terpėse, kuriose visuomenė žinių turi mažiausiai, o informacija pateikiama painiausiai.
„Dezinformacija yra gana paprasta ir nesudėtinga logine seka duoda atsakymus į šiaip jau sudėtingus klausimus. Žmogaus smegenys įprastai ieško paprastumo, nes sudėtingi dalykai nėra patrauklūs, juos reikia suvokti, interpretuoti, o tam reikalingos sąmoningo mąstymo pastangos ir pakankamos bazinės žinios“, – teigia sociologas Ignas Zokas.
Kuo mažiau žinių turi žmogus, tuo lengviau jį įtikinti skleidžiant neteisingą informaciją.
„Be abejo, dabar turime technines priemones lengvai patikrinti informaciją ar remtis keliais šaltiniais, bet tai irgi reikalauja sąmoningų pastangų ir papildomų veiksmų. Dabar, kai informacijos srautas yra labai didelis, tai tampa vis didesne prabanga“, – kalba sociologas.
Europos Sąjunga (ES) aktyviai kovoja su dezinformacija taikydama įvairius teisės aktus ir įrankius nuo 2015 m. Skaitmeninis paslaugų aktas ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas yra svarbiausios Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonės. Skaitmeniniu paslaugų aktu nustatytas naujas, precedento neturintis interneto platformų atskaitomybės kovojant su neteisėtu ir žalingu turiniu standartas. Šiuo aktu praktiškai įgyvendinamas principas, kad tai, kas yra neteisėta realiame gyvenime, turėtų būti neteisėta ir internete. Tuo tarpu Praktikos kodeksas yra pirmasis tokio pobūdžio įrankis, kuriuo didžiausios interneto platformos susitarė dėl kovos su dezinformacija savireguliavimo standartų. ES kovos su dezinformacija modelis neatsiejamas nuo saviraiškos laisvės apsaugos ir atvirų demokratiškų diskusijų užtikrinimo.
