Panevėžietis Vaclovas Laucius „Lietuvos ryto“ televizijai tikino – senjorai tokios informacijos tikrai neturi. Anot jo, kai kurie neturi skambučio į duris ir tikrai nenori įsileisti svetimų.
„Jei eitų dieną, tai gal labai ir nebijočiau“, – sakė kita gyventoja, pridurdama, kad vyresniesiems išties gali kilti įvairiausių minčių.
Yra manančių, kad surinkti duomenis apie namo šildymą galima naujoviškesniu, elektroniniu, būdu. Bet tikrintojai žada vaikščioti po namus, kol kojos leis. Jeigu savininko neras, siųs pranešimą ir prašys paskambinti – pranešti, kada galima ateiti.
„Bandysime eiti iš ryto, jeigu iš ryto nerandame, bandysime eiti ir vakare, gal net iki 20 val.“, – planais pasidalijo „Rivytros“ darbuotojas Vidmantas Motiejūnas.
Įmonės vadovas Nedas Mejeras atkreipė dėmesį, kad darbuotojų gyventojams nereikėtų bijoti, o įmonės darbuotojus galima atpažinti iš specialių darbo rūbų.
Panevėžyje yra daugiau nei 8 tūkst. privačių namų. Savivaldybės atstovai teigia vykdantys Vyriausybės nutarimus – nacionalinės energetikos ir klimato srities priemonių veiksmų, nacionalinės oro taršos mažinimo priemonių planus. Juose numatyta, kad savivaldybės privalo inventorizuoti individualių namų šildymo prietaisus. Panevėžio savivaldybė nusprendė, kad tiksliausia duomenis rinkti apklausos būdu.
„Registrų centre gyventojai, registruodami savo nekilnojamąjį turtą, nurodo šildymo būdus. Jeigu namas registruotas prieš 30 metų, nurodytas šildymo būdas gali būti pakeistas ir duomenys neatnaujinti, nes tai sudėtinga padaryti. Reikia iš naujo atlikti kadastrinius matavimus, parengti kadastrinę bylą“, – paaiškino Rūta Taučikienė, Panevėžio infrastruktūros skyriaus darbuotoja.
Jo sakė suprantanti, kad gyventojai turi teisę surašinėtojų neįsileisti, todėl abejojama, ar duomenys bus tikslūs.
Kaip tvirtino pašnekovė, surinkti duomenys leis sudaryti žemėlapius, atlikti analizes. Kadangi naudojama informacinė geografinė sistema duomenims surinkti, yra daugiau galimybių duomenis pažiūrėti skirtingai pjūviais.
Energetikos ministerijos atstovas teigė, kad energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planas patvirtintas prieš ketverius metus, o studija apie Lietuvos šildymo įrenginius parengta prieš pusantrų metų. Todėl ministerijai duomenų nebereikia.
Panevėžio savivaldybės atstovai tvirtina, kad ilgai galvojo, kaip juos surinkti. Modernių būdų neišradę, pasamdė privačią bendrovę ir paleido tikrintojus po namus.
Tuo metu Energetikos ministerija dėsto, kad studija apie šildymo būdus jau parengta, todėl panevėžiečiai renka tik papildomus duomenis ir negali atsakyti, ar jie reikalingi.
Energetikos ministerijos grupės vadovas Mindaugas Stonkus svarsto, kad nors yra kita studija su duomenimis, galbūt savivaldybė nori juos pasitikslinti, detalizuoti.
M.Stonkaus duomenimis, ministerija gavo duomenis iš Registrų centro ir kitų informacijos šaltinių, kurių neįvardija. Panevėžio savivaldybės atstovė tikino, kad Registrų centro duomenys netikslūs, be to, juos gauti kainuoja.
Esą duomenų reikia būtent Energetikos ir Aplinkos ministerijoms, nors teisės aktų terminai jau praėję. Tikrintojai Panevėžyje duomenis žada surinkti per devynis mėnesius. Savivaldybei tai kainuos daugiau nei 35 tūkst. eurų.
