Anot Viliaus, iki šiol už tokią paslaugą buvo taikomas 0,8 proc. mokestis, dabar siekiantis 2 proc.
„Pavyzdžiui, išsigryninat 1000 eurų, mokestis anksčiau siekdavo 8 eurus. Ir tai yra daug. Bet šiandien, nusiėmęs 1000 eurų, „maloniai“ nustebau. Mokestis – 20 eurų. 20 eurų?!“ – negalėjo patikėti vyras.
Ilgai nedelsdamas jis paskambino į banką, tačiau išgirdo tik pasimetusio konsultanto balsą – esą darbuotojas patvirtino, jog paslaugų įkainiai antradienį buvo pakelti, tačiau tokio sprendimo priežastis jam nebuvo žinoma.
Vilius neslepia, jog toks banko apetitas jam sukėlė didelę nuostabą. Esą atsižvelgiant į bankų pelnus, sprendimas kelti paslaugų kainas – mažų mažiausiai negarbingas.
„Sakau, gal kitą savaitę sugalvosit 100 eurų už išgryninimą?“ – svarstė vyras.
Toks mokestis – ne visiems klientams
Tuo metu SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė patvirtina, jog nauji banko įkainiai išties įsigaliojo nuo šių metų balandžio 9 dienos – apie tai klientai esą buvo informuoti sausį.
Aiškėja, jog 2 proc. siekiantis įkainis taikomas tais atvejais, kai debeto kortele grynuosius išsigryninti nori tas klientas, kuris nesinaudoja banko paslaugų planu. Tuo metu atitinkamą paslaugų planą pasirinkęs klientas Viliaus minėtą sumą galėtų išsigryninti ir visai nemokamai.
„Banko paslaugų kainodara ir toliau sudaryta taip, kad, kaip ir anksčiau, kasdienės bankininkystės paslaugomis klientams būtų naudingiau ir patogiau naudotis pasirinkus vieną iš banko teikiamų paslaugų planų – tai yra pigiau negu naudotis atskiromis banko paslaugomis“, – sprendimą grindė I.Dauguvietytė-Daskevičienė.
Priduriama, jog grynųjų pinigų klientai gali pasiimti nemokamai ir tam tikrų prekybos tinklų kasose. Visgi atidžiau panagrinėjus tokios paslaugos sąlygas, aiškėja, jog klientui šis pasirinkimas kainuotų mažiausiai 5 eurus.
„Pinigai, išsigryninti prekybos tinkluose, į pasirinkto paslaugų plano mėnesio grynųjų pinigų išėmimo limitą neįeina. Tai reiškia, žmogui nereikia mokėti už tokiu būdu gryninamus pinigus, ir jis nemokamai per mėnesį gali išsigryninti tokią sumą, kokią pageidauja.
Vienintelė sąlyga – turi pirkti kortele prekių mažiausiai už 5 eurus ir atsiskaityti SEB banko kortele. Vieno pirkimo metu galima išsigryninti iki 100 eurų, pirkimų skaičius neribojamas“, – įvardijo banko atstovė.
Klientai turi kitą pasirinkimą?
Finansų institucijas prižiūrintis Lietuvos bankas (LB), komentuodamas tokią situaciją, tepasakė, jog bankai savo paslaugų kainodarą formuoja ir paslaugų įkainius nustato individualiai.
„Apie tokius pokyčius jie turi klientams pranešti prieš 60 kalendorinių dienų iki naujų paslaugų įkainių įsigaliojimo, kad klientai galėtų priimti sprendimą, ar sutikti su mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pokyčiais, ar rinktis kitą mokėjimo paslaugų tiekėją“, – sakė Rinkos infrastruktūros departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
Taip pat teigiama, jog gyventojai gali nuspręsti už paslaugas ne tik atsiskaityti atskirai, bet ir pasirinkti už mokėjimo paslaugų krepšelį mokėti tam tikrą komisinį atlyginimą per mėnesį.
„Į krepšelį paprastai įtraukiama ir tam tikra grynųjų pasiėmimo iš bankomato suma, už ją papildomai mokėti nereikia“, – komentavo T.Karpavičius.
O jei vartotojui nepriimtini bankų teikiami pasiūlymai, jis esą gali pasirinkti reguliuojamą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos krepšelį.
„Šį krepšelį turi teikti bankai ir kredito unijos, jeigu teikia į krepšelio sudėtį įeinančias mokėjimo paslaugas už ne didesnę kainą nei 1,47 euro, nepasiturintiems gyventojams – 0,73 euro per mėnesį“, – pridūrė LB atstovas.
Tai – kainų diskriminacija
Vis tik ekonomistas, Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus tokią situaciją vadina kainų diskriminacija.
„Kainų diskriminacija, nepaisant prastoko šio žodžių junginio skambėjimo, ne visais atvejais yra blogas dalykas. Jeigu paslaugos tiekėjas pasiūlo savo paslaugą už žemesnę nei įprastinę kainą, tai tokia kainų diskriminacija gali turėti ir teigiamų poveikių visai visuomenei, nes ji suteikia galimybę siūlomą paslaugą įsigyti tiems asmenims, kurie už standartinę kainą jos neįpirktų“, – paaiškino A.Bartkus.
Tuo metu tokia kainų diskriminacija, kuri yra paremta ne nuolaidos suteikimu, o skirtingiems klientų ratams taikomomis skirtingomis kainomis, esą neturi gerovę didinančių poveikių.
„Toks reiškinys pasižymi didesniu blogų, o ne gerų efektų rinkiniu. Todėl ši bankų kainodara, ekonomikos mokslo požiūriu, negali būti laikoma gera kainodarine praktika“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Priduriama, jog kainų diskriminacija gali būti pateisinama tais atvejais, kai yra siūloma nuolaida nuo standartinės kainos arba, kai paslaugos suteikimo sąnaudos skirtingiems klientams skiriasi.
„Kalbant apie pinigų išsigryninimo iš bankomato paslaugą, nesvarbu, kokius planus turintys klientai šia paslauga naudotųsi, jie turėtų mokėti tą patį procentą nuo savo išgrynintos sumos, nes šios paslaugos suteikimo sąnaudos nepriklauso nuo to, kas šia paslauga naudojasi“, – situaciją apžvelgė A.Bartkus.
