„Vilniaus šilumos tinklai“ – viena iš keleto Lietuvos įmonių, kurioje didžioji dalis darbuotojų dirba ne penkias, o keturias dienas per savaitę. Toks darbo modelis įmonėje taikomas nuo 2021-ųjų. Skaičiuojama, kad darbo efektyvumas išaugo daugiau nei 20 proc.
„Šią dieną turime tik mažesnę dalį žmonių, kurie dėl darbo specifikos negali dirbti keturių darbo dienų režimu – tokių žmonių yra apie 16 proc. Jie turi užtikrinti nuolatinį šilumos ar karšto vandens tiekimą mūsų klientams“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ komandos vadovė Dalia Vitkuvienė.
Tęsiantis diskusijoms dėl trumpesnės darbo savaitės pritaikymo įmonėse, permainoms dabar pritartų tik 8 proc. Lietuvos darbdavių.
„Tai neatitinka visų įmonių lūkesčių. Jei tai yra pramonės įmonės, gamybiniai procesai net neleidžia jų palikti be priežiūros, visada turi būti bent kažkokie juos prižiūrintys darbuotojai. Perėjimas prie keturių darbo dienų savaitės, manau, kada nors nutiks, bet tai nutiks tada, kada vyks plataus masto robotizacija, skaitmenizacija“, – įsitikinusi Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.
Kalbinti gyventojai sutiktų, kad darbo savaitė truktų keturias, o ne penkias dienas.
„Manau, laiko pakaktų, gal tik tas laikas būtų koncentruotas. Manau, žmonės tikrai spėtų atlikti tuos pačius darbus“, – svarstė vienas praeivis.
„Žmonėms liktų daugiau laiko poilsiui, gal darbas taptų našesnis. Kai žmonės pailsi, jie turi daugiau motyvacijos“, – antrino jam kita.
„Manau, galima darbus atlikti labiau koncentruotai, daugiau pasiilsėti, kad paskui būtų galima produktyviau kitas keturias dienas dirbti“, – pritarė dar viena gyventoja.
Vis dėlto kas antras darbdavys nesutinka, kad trumpesnė darbo savaitė padidintų darbuotojų produktyvumą ar padėtų sumažinti veiklos išlaidas.
„Darbdaviai skeptiškai žiūri tik dėl vieno dalyko, nes jiems reikės iš tiesų labiau investuoti į darbuotojus. Vadinasi, jei mes kalbame apie tai, kad šiandien vienas darbuotojas jau atlieka dviejų trijų darbuotojų darbą, krūvis yra be galo intensyvus, tai, be abejo, reikės samdyti daugiau darbuotojų ir skirstyti krūvį“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Nedarbo diena – nesukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP). Jei mes visi nuo rytojaus išeiname į keturių darbo dienų savaitę, reikia suprasti, kad tai yra apie penktadalis BVP. Nors mes tą BVP prarandame, žmonės vis tiek tikėsis, kad atlyginimas nemažės. Vadinasi, atlyginimus reikės mokėti ir už nesukurtą BVP“, – tikino E.Stonkutė.
„Jeigu šnekame apie trumpesnį darbo laiką, tikėtina, kad automatiškai kalbame ir apie mažesnes pajamas. Jei teoriškai atlyginimas išliktų tas pats, bet per mažiau valandų mes pagamintume mažiau, tai automatiškai kiltų infliacija, kainos, o perkamoji galia sumažėtų“, – nuomonę dėstė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Jau kurį laiką kalbama apie darbuotojų stygių šalyje. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė sako, kad trumpesnė darbo savaitė būtų darbdavio pranašumas, leidžiantis spręsti darbuotojų trūkumo problemą.
„Darbo sąlygų gerinimas ir aukštesnių standartų taikymas, kaip ir didesnis atlyginimas, yra vienintelis kelias pritraukti daugiau darbuotojų. Šią dieną Lietuvoje turime labai skirtingą situaciją. Vienos įmonės niekaip negali surasti darbuotojų, o į kitas įmones laukia eilė, jaunimas laukia, kada atsilaisvins vieta ir jie galės apeliuoti“, – sakė I.Ruginienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad Lietuvoje sudarytos galimybės dirbti tik keturias darbo dienas per savaitę: tai gali padaryti žmonės, dirbantys pagal individualų darbo grafiką, yra galimybė trumpesnę darbo savaitę numatyti kolektyvinėje sutartyje, o nuo pernai keturių dienų darbo savaitė taikoma asmenims, kurie dirba viešajame sektoriuje ir turi vaikų iki trejų metų.
„Kitiems svarstymams, kad valdžia verstų žmones dirbti mažiau valandų, nepritariame, nes reikia vertinti, kad jei mes dirbsime mažiau, tai ir uždirbsime mažiau, ir būsime skurdesni. Yra profesijų, kur įmanoma dirbti mažiau valandų ir padaryti tiek pat, bet tai nėra visos profesijos. Įsivaizduokite, jei gydytojai dirbtų 20 proc. valandų mažiau“, – teigė V.Šilinskas.
Lietuvoje darbuotojo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, taigi lietuviai dabar dirba keliomis valandomis daugiau nei ES vidurkis, kuris siekia 37,5 valandos.
