Pasak „General Financing banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovės Zitos Radzevičiūtės, neretai finansinių sukčių apgautų gyventojų daroma klaida – jų noras greitai ir be jokių pastangų praturtėti.
„Pavyzdžiui, visai neseniai į mūsų banką kreipėsi klientė, prašydama jai suteikti vartojimo paskolą. Kuomet jos buvo pasiteirauta, kokiam tikslui, buvo pateiktas tariamo užsienio banko laiškas-pasiūlymas, kuriame buvo prašoma pervesti kelių tūkstančių eurų avansą, už kurį neva bus išmokėta dešimteriopai didesnė „premija“.
Šiam tikslui pasiskolinti ketinusi klientė neatkreipė dėmesio į tai, kad pusė šio „dokumento“ buvo parašyta rusiškai, o kita dalis angliškai ir pagal fiktyvų antspaudą tokia tariama finansų įstaiga net teoriškai negalėjo egzistuoti. Deja, bet atsisakius suteikti kreditą ir mėginant paaiškinti, kad ją norima apgauti, klientė vis tiek laikėsi nuomonės, kad jai nebuvo suteiktos galimybės praturtėti“, – kai kurių gyventojų patiklumo pavyzdžiais dalinosi banko Skolų išieškojimo skyriaus vadovė.
Reikia mokėti sau pasakyti „stop“
Z.Radzevičiūtės teigimu, kredito įstaigos su aukščiau minėtu sukčiavimo pavyzdžiu, kai klientai skolinasi iš banko, o paskolintus pinigus atiduoda tariamiems investuotojams, pastaruoju metu susiduria pakankamai dažnai. Šis sukčiavimo būdas pasižymi tuo, kad investicinė grąža nupiešiama, kaip neįtikėtinai didelė, o rizika yra pristatoma kaip labai maža.
„Dažniausiai asmenys, apsimetantys investavimo konsultantais, spaudžia greitai apsispręsti ir pervesti pinigus, nes pasiūlymas yra neva tik „konkrečiam asmeniui“ ir galioja trumpai, tad žmogui nepaliekama laiko pagalvoti. Išgirdus viliojantį pasiūlymą reikia sau pasakyti „stop“ – neskubėti ir ramiai įvertinti situaciją. Turite abejoti bet kokiais pažadais, kad „greitai gausite pelno“. Taip pat niekada nesivadovaukite nepažįstamo žmogaus patarimais skubiai investuoti. O jei esate spaudžiami priimti greitą sprendimą investuoti, tikėtina, kad tai galimas sukčiavimas. Investicines paslaugas Lietuvoje teikti galima tik turint licenciją, pasitikrinti, ar konkreti įmonė turi reikiamą licenciją galite Lietuvos banko svetainėje“, – pastebi finansų ekspertė.
Anot Z.Radzevičiūtės, dar vienas neretas sukčiavimo atvejis, su kuriuo susidurta banke, kai sukčiai pasinaudoja finansiškai neraštingais asmenimis, kurie už užmokestį ir pažadą mokėti įmokas, savo vardu pasiskolina pinigų kokiai nors prekei įsigyti, tačiau galiausiai toks asmuo lieka ir be prekės, ir su įsipareigojimu mokėti paskolą.
„Atlikus pirminį tokį besiskolinančiojo vertinimą, dažniausiai jis atitinka reikalavimus paskolai gauti, pasirašyti sutarties taip pat atvyksta pats, tačiau vėliau paaiškėja, kad pasiskolinti pinigų už atlygį jį įkalbėjo pažįstamas, kuris pažadėjo už jį mokėti kasmėnesines įmokas, bet pažado netesėjo. Tokiu atveju pasiskolinęs asmuo lieka ir be įsigytos prekės, ir su finansiniais nuostoliais. Svarbu žinoti, jog kokie bebūtų žodiniai susitarimai, tačiau visa teisinė atsakomybė dėl paskolos vykdymo tenka paskolos sutartį pasirašiusiajam, tarp jų ir įsipareigojimas mokėti įmokas“, – primena Z.Radzevičiūtė.
Bankas niekada neprašo prisijungimo duomenų
Pašnekovės teigimu, pastaruoju metu taip pat itin plinta finansinis sukčiavimas paremtas duomenų išviliojimu, kai sukčiai el. paštu ar SMS žinute gali nukreipti gyventojus paspausti nuorodą, kuria nukreipiama į kenkėjiškas programas arba apgaulingas svetaines.
„Viliodami duomenis sukčiai paprastai prašo patvirtinti kokią nors skubią operaciją interneto banke, pavyzdžiu, mokėjimo grąžinimą, įvesti naudotojo vardus, slaptažodžius ar banko kortelės duomenis. SMS žinutėje arba el. laiške pateikiama nuoroda, kurią spustelėjus patenkama į puslapį, kuris iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo banko interneto svetainės ar internetinės bankininkystės, logotipai, spalvos ir dizainas dažniausiai būna panašūs į to banko naudojamus. Šiuo atveju svarbu žinoti, kad bankas tokiu būdu niekada neprašys asmeninių slaptažodžių ar kodų“, – pabrėžia ekspertė.
Z.Radzevičiūtė pataria gavus tokį laišką visuomet atidžiai įvertinti, ar tekste nėra loginių bei gramatinių klaidų, kokia siunčiama nuoroda.
„Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, gavus neįprastą žinutę, – nespauskite ant nuorodos ir neveskite savo duomenų, neatsisiųskite jokių priedų, ypač, jeigu juos gavote nelauktai. Tokiu atveju susisiekite su banko klientų aptarnavimo specialistais ir dar kartą pasitikrinkite informaciją. Jei manote, kad vis dėlto buvote apgauti ir atidavėte pinigus sukčiui, kuo skubiau apie tai informuokite savo banką, taip pat praneškite apie įvykį policijai. Niekada nesikreipkite į institucijas ar jų atstovus sukčių nurodytais kontaktais, oficialius kontaktus visuomet rasite įstaigų interneto svetainėse“, – atkreipia dėmesį finansų ekspertė.
Banko Skolų išieškojimo skyriaus vadovės įsitikinimu, nukentėjus nuo sukčių, svarbu apie tai pranešti policijai, bankui, nes tai ne tik galbūt padės susigrąžinti pinigus, bet ir institucijoms pagelbės susidaryti pilnesnį vaizdą apie sukčiavimo mąstą, vyraujančias tendencijas ir operatyviai ieškoti tinkamiausių būdų kaip tai sustabdyti.
