Taip ministrė kalbėjo referuodama į kovo mėnesį Konstitucinio Teismo (KT) pateiktą išaiškinimą, jog draudimas pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje pažeidžia Konstituciją.
„Turime jau parengę pirminį paketą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tai yra, kad būtų galimybė turėti vienkartinę didesnę išmoką, iki 10 tūkst. eurų, taip pat pailginti laikotarpį, per kurį atsisakyti galima būtų įtrauktiems žmonėms į kaupimą, taip pat mūsų pasiūlymuose būtų aptartos lankstesnės vadinamosios atostogos nuo kaupimo“, – Vyriausybės valandoje kalbėjo M.Navickienė.
Jos teigimu, balandžio antroje pusėje ministerija pateiks siūlymus, kuriuose planuoja numatyti, kad svarbiomis priežastimis pasitraukti iš pensijų kaupimo gali būti kritinė liga arba sunki negalia, kuri ištiktų arba kaupiantįjį, arba jo šeimos narį, nepilnametį vaiką.
Pasak ministrės, siūlymas nutraukti pensijų kaupimą, jeigu sunaikinamas nedraustas būstas, dar svarstomas.
„Neatmesčiau tokios galimybės, kad žmogus ir galėtų nurodyti aplinkybę, kuri, jo nuomone, yra itin apsunkinanti arba padaranti kaupimą betiksliu, apie kurią mes galbūt nepagalvojome“, – akcentavo ministrė.
„Aš būčiau linkusi prie kuo didesnio lankstumo kaupiančiųjų atžvilgiu, bet nepaneigiant to tikrai didelio poreikio kaupti“, – pridūrė M.Navickienė
Naujienų agentūra ELTA primena, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.
2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J.Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.
Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.
Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.
