Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits įsitikinusi, kad, senstant visuomenei, vyresnių žmonių išlaikymas darbo rinkoje tampa vis svarbesnis.
„Galiojantys įstatymai, tarp jų ir Valstybės tarnybos įstatymas, nustatantis tokį amžiaus ribojimą, turėtų prisiderinti prie šiuolaikinių demografinių realijų.
O jos leidžia manyti, kad ir pensinį amžių pasiekę žmonės neretu atveju dar galėtų visavertiškai vykdyti viešojo administravimo funkcijas, išnaudoti savo patirtį bei kompetencijas“, – sakė L. Vengalė-Dits.
Valstybės tarnybos statistikos portalo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 28,9 tūkst. karjeros valstybės tarnautojų.
Reikės spręsti
Tarnybos teisininkė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus šalyje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo beveik ketveriais metais ir pasiekė 75 metus. O moterų, kurios sudaro per 70 proc. visų valstybės tarnautojų, ji yra dar keleriais metais ilgesnė.
„Žinant, kad penktadalis gyventojų yra perkopę 65 metus ir šis nuošimtis kasmet didės, pensinio amžiaus žmonių įdarbinimo klausimas taps vis opesnis. Valstybės tarnyba – ne išimtis. Juolab kai čia dirbančiųjų amžiaus vidurkis jau yra apie 45 metus“, – nurodė L. Vengalė-Dits.
L. Vengalės-Dits įsitikinimu, šį klausimą valstybei anksčiau ar vėliau vis vien reikės spręsti.
„Tad kodėl bent neapsvarstyti galimybės palikti darbo rinkoje šimtus aktyvių, kvalifikuotų ir atsakingas funkcijas atliekančių tarnautojų, jei dirbti jie dar galėtų ir norėtų“, – klausė ji.
Teisininkė minėjo, kad yra galimybė pratęsti valstybės tarnybos laiką su tarnautoju, peržengusiu 65 metų amžiaus ribą, tačiau sąlygos pagal dabartines tvarkas esą tam nėra palankios.
Darbuotojas turi atitikti tam tikrus lūkesčius, tai yra išimtinai darbdavio diskrecijos teisė ir viskas priklauso nuo jo geros valios. Be to, toks darbo sutarties pratęsimas galiotų ne ilgiau nei vienerius metus, o maksimalus tarnybos laikas neviršytų 5 metų.
Diskriminacija
Šią savaitę Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas pradėjęs eiti buvęs Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlygą mano, kad amžiaus ribojimai yra valstybės diskriminacija.
Nors 69 metų J. Sąlyga nėra valstybės tarnautojas ir jam ribojimai netaikomi, tačiau jis pažymi, kad negalima darbo rinkoje diskriminuoti patirtį suklaupusių žmonių.
„Politikams juk nėra nustatytas amžiaus cenzas“, – pastebi J. Sąlyga.
Jis primena, kad yra ir daugiau ribojimų, pavyzdžiui, nuo 2017 metų daugumoje savivaldybės ar valstybės valdomų įstaigų vadovas negali būti skiriamas daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės.
„Tačiau pasibaigus šiam terminui niekas nedraudžia pretenduoti į kitos įstaigos vadovo poziciją“, – išeitį mato pirmai penkerių metų kadencijai vadovauti Miesto poliklinikai paskirtas J. Sąlyga.
L. Vengalė-Dits pažymi, kad Lietuvoje yra ir daugiau viešųjų sektorių, kurių atstovams nustatyti apribojimai dirbti pasiekus tam tikrą amžių. Ji paminėjo, kad, pavyzdžiui, Vilniaus universitete su 65 metų dėstytojais ir mokslo darbuotojais darbo sutartis nutraukiama, o jos pratęsimas galimas tik su Senato pritarimu ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.
Pasaulio tendencijos
Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad diskusija dėl ribojimų, susijusių su amžiumi, tikrai yra reikalinga.
„Manyčiau, reikėtų keisti, tai yra tikra diskriminacija. Visuomenė sensta, tačiau žmonės vis ilgiau yra aktyvūs. Ilgėja sveiko gyvenimo galimybės.
Žmonės prižiūri savo sveikatą, mažėja alkoholio, tabako vartojimas. Tobulėja medikamentai“, – svarsto A. Razbadauskas.
Jis siūlo pasidairyti į pasaulį. Amerikos prezidentas Džo Baidenas jau įkopė į devintą dešimtį. Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trampui birželį bus 78 m.
Tačiau A. Razbadauskas primena, kad Lietuvoje nacionaliniai ribojimai yra ir dalyvaujant konkursuose siekiant mokslo darbuotojų pareigų. Taikomas tas pats 65 metų amžiaus cenzas.
„Tačiau atestuojami, dirba ir vyresni, anksčiau išrinkti profesoriai. Universitetai turi autonomiją, stengiamės būti lankstūs“, – sako Klaipėdos universiteto rektorius.
Jis teigia, kad tai labai svarbu, nes yra perteikiama patirtis, tačiau kartu universitete dirba ir daug jaunų mokslininkų. Todėl uostamiesčio aukštojoje mokykloje problemos dėl amžiaus nėra. Darbuotojų amžiaus vidurkis Klaipėdos universitete yra apie 48 metus.
„Ribojimai daugiausia siejami su pensiniu amžiumi, kuris tiek vyrams, tiek moterims artėja prie 65 metų. Tačiau valstybės tarnyboje darbuotojų amžiaus ribą reiktų tolinti arba visai atsisakyti ribojimų“, – svarsto A. Razbadauskas.
Visgi jis sutinka, kad amžius yra bene vienintelis objektyvus kriterijus, pagal kurį gali būti taikomi bent kokie ribojimai darbuotojams.
Medikų nuomonė
L. Vengalės-Dits nuomone, Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, nurodančias amžiaus ribojimus, vertėtų pagrįsti iš naujo, atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius pokyčius.
„Reikėtų pabrėžti, kad įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus nėra laikomi diskriminacija, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo laikomasi tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Šiuo atveju keliame klausimą, koks tikslas yra drausti dirbti valstybės tarnyboje pasiekus 65 metų ribą“, – sakė L. Vengalė-Dits.
Jos siūlymu, įstatymo nuostatų persvarstymui vertėtų atlikti plataus masto tyrimą, kuris apimtų demografinę statistiką, analitikų prognozes, finansinius skaičiavimus, medicinos atstovų pateiktus duomenis bei vertinimus ir pan.
Pirmiausia – gebėjimai
Jau daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejui vadovaujanti Olga Žalienė sako, kad pirmiausia turi būti vertinami žmogaus gebėjimai, jo motyvacija.
„Negalima žmonių diskriminuoti dėl amžiaus, taip pat kaip ir dėl fizinės negalios“, – įsitikinusi O. Žalienė.
Anot jos, darbdaviai šiandien turi visus įrankius, kad galėtų įvertinti žmogaus kompetenciją ir gebėjimus. Tiek savivaldybėje ar jei pavaldžiose įstaigose, tiek valstybinėse institucijose darbuotojų kvalifikacija yra vertinama kiekvienais metais.
„Jei įstaigų steigėjai yra objektyvūs ir reiklūs, yra visos galimybės įvertinti darbuotojus ir neleisti dirbti kriterijų neatitinkantiems“, – sako O. Žalienė.
Ji taip pat skeptiškai vertina ir nuostatą, kuri iki dviejų kadencijų riboja vadovų darbą valstybės įstaigose ar institucijose.
„Sutikime, kad biudžetinėse įstaigose dėl jų specifikos procesai vyksta ne taip sparčiai, kaip privačiame versle. Viešieji pirkimai, finansavimas, projektai...
Gali užtrukti dvejus metus vien kol vadovas įsibėgėja. Kadencijų ribojimas – buvusio laikmečio palikimas, buvo nueita lengviausiu keliu ieškant sprendimų“, – įsitikinusi O. Žalienė.
Ji mano, kad ilgas vadovavimas vienai įstaigai nestabdo tobulėjimo. Nes tai priklauso nuo paties vadovo. Be to, tobulėti priverčia pati aplinka.
„Reikia žygiuoji koja kojon su šiuolaikine vadybos teorija. Patirtį reikia transformuoti, pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams.
Vadovai, kurie gyvena tik praeitimi, darosi nebeįdomūs, visuomenei nepatrauklūs ir šiandien jau nebedirba“, – teigia O. Žalienė.
Ji taip pat įsitikinusi, kad patyrę darbuotojai neturi tiesiog dėl amžiaus užleisti vietas naujiems, jaunesniems.
„Jei esi geresnis, jei turi idėjų, aiškią viziją, gali geriau pasirodyti. Yra galimybės dalyvauti konkursuose kas penkerius metus“, – sako O. Žalienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad paskutiniai konkursai rodo, jog konkurencija yra, kad tie, kurie negeba prisitaikyti ir įkvėpti šiandienos oro, pasitraukia.
Pati O. Žalienė „Vakarų ekspresui“ neatskleidė, ar pateikė dokumentus ir ar sieks dar vieną kadenciją vadovauti Lietuvos jūrų muziejui. Konkursas dėl muziejaus vadovo pozicijos vyksta kaip tik šiuo metu.
