Tačiau trūksta tokių valdžios sprendimų, kurie būtų palankūs gyventojams, o ne atliekų tvarkytojams. Kai kurie žmonės nerimauja, kad išrūšiuotos atliekos suverčiamos į vieną talpyklą.
„Mes tai rūšiuojame į tas dėžutes atskirai, dedam, o paskui, kai renka šiukšles, viską į vieną vietą buchts! Ir žinote, ne aš viena, daug žmonių taip komentuoja, kad jie reikalauja iš mūsų rūšiuoti, o paskui patiems tai nesvarbu, kad greičiau tik išveštų“, – savo nuomone dalijosi „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinta praeivė.
„Žmonėms gali taip atrodyti, todėl, kad turime trijų sekcijų šiukšliavežes, kur atrodo lyg atliekos iš skirtingų konteinerių pilamos į vieną ertmę. Tačiau iš tiesų tos šiukšliavežės turi kelias sekcijas ir viduje atliekos nesusimaišo. Tai neturėtų žmonės dėl to nuogąstauti“, – patikino „Žaliojo taško“ atstovė Asta Burbaitė.
„Mūsų, kaip gamintojų ir importuotojų organizacijos tikslas, kad kuo daugiau atliekų, pakuočių atliekų surinkti, ir kad kuo daugiau jų galėtumėm nuvežti perdirbėjams. Tai nėra tikslo mums paskui kažkaip tų atliekų sumaišyti“, – pridūrė ji.
A.Burbaitės teigimu, lietuvių rūšiavimo įpročiai yra geri, praėjusių metų duomenys rodo, kad visas atliekas išrūšiuoja pusė gyventojų.
Tačiau ir atsakingai atliekas rūšiuojantiems gyventojams už jų tvarkymą mokėti tenka vis daugiau.
„Skaičiavimai yra tokie, kad jeigu praėjusiais metais vidutinis 60 kvadratų butas mokėjo apie 46 eurus, tai šiemet mokėti reikės apie 58 eurus.
Augant miestui, daugėjant žmonių skaičiui, yra numatyta, kad ir atliekų skaičius išaugs šiais metais susidaręs. Tad plečiama atliekų tvarkymo infrastruktūra, todėl tai turi įtakos ir kainos kilimui“, – priežastis įvardijo Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus atstovė Simona Grikšaitė.
Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius Simonas Barsteiga teigė, kad kainos kyla dėl miesto valdžios neveiklumo. Ko turėtų imtis savivaldybės?
Jo manymu, pirmiausia reikėtų didinti pakuočių išrūšiavimo kiekius.
„Tai reiškia, kad norint išimti kažkokį elementą, reikia paskatinti pirminį rūšiavimą. Tai mes užsibrėžę didesnį pirminį rūšiavimą, išėmę iš sistemos nereikalingą elementą, mano nuomone galėtumėm sutaupyti. Visi juk sakome, kad jeigu rūšiuosime daugiau pirminiame rūšiavime, atliekų tvarkymas bus pigesnis“, – komentavo pašnekovas.
Paklaustas, ar reiktų taikyti griežtesnes priemones atliekų nerūšiuojantiems gyventojams, Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius laikėsi tvirtos pozicijos.
„Eigoje, žinoma, kad taip. Bet prieš tai turėtumėm, mes, kaip ekspertai, politikai, atlikti ir savo namų darbus, kad būtų pasiruošta tinkamai, nes bausti žmones už tai, kad jie gerai daro, o mes nepasiruošę, nereikėtų“, – dėstė kalbintas pašnekovas.
Vienas vilnietis per metus išmeta apie 340 kilogramų atliekų. Mažiau nei pusė jų sudeginama Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, penktadalis perdirbama, beveik tiek pat kompostuojama.
