Remiantis naujausiais viešai skelbiamais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva gyvybės draudimo paslaugų kiekiu atsilieka net nuo geografiškai artimiausių valstybių: 2021 metais gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje sudarė vos 0,6 proc., tai yra mažiau nei Latvijoje ir Lenkijoje, kur šis skaičius yra 0,8 proc., bei Estijoje, kur jis siekia 1 proc.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Airijoje šis rodiklis siekia 9,3 proc., Švedijoje – 9,2 proc., Danijoje – 8,6 proc., Prancūzijoje – 6,1 proc., o Liuksemburge – net 33,6 proc.
– Kodėl Vakarų ir net kaimyninėse šalyse gyvybės draudimas yra populiaresnis nei Lietuvoje? – klausiame draudimo bendrovės „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovo-ekonomisto Mariaus Dubnikovo.
– Finansinio išprusimo stoka, vertybių disbalansas, konservatyvus mąstymas, mažesnės lietuvių pajamos, naujovių baimė – vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima.
Reikėtų prisiminti, kokios aistros virė, kai prasidėjo kalbos apie civilinį transporto priemonių draudimą. Visi tik ir šaukė, kad tai bus nepakeliama, per sudėtinga, kad tai – nebūtinas reikalas ir t.t. Dabar mums net nekyla klausimas, ar reikia savo automobilį apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Ir ne todėl, kad neapsidraudus mes gausime baudą, o todėl, kad nutikus nelaimei mes išvengsime nemalonumų. Po truputį imta atsigręžti ir į kitas draudimo sritis.
Susimąstyti apie turto draudimo naudą šalies piliečius privertė metų pradžioje keliuose daugiabučiuose namuose įvykę sprogimai. Paaiškėjo, kad daugelis tų namų gyventojų nebuvo apsidraudę savo buto ir liko be būsto.
Šiaip ar taip lietuviai jau yra linkę draustis turtą: būstą, automobilius, vertingesnius daiktus. Turto draudimo apimtys Lietuvoje auga.
Tuo tarpu gyvybės draudimo apimtys auga ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
– Kas stabdo šį augimą?
– Galime pasidžiaugti, kad turime virš 400 tūkstančių žmonių, kurie turi sudarę vienokią ar kitokią gyvybės draudimo sutartį. Bet ta skvarba nėra tokia didelė kaip Vakaruose.
Gyvybės draudimo skvarba didėja didėjant žmonių pajamoms. Kai gaunamos pajamos žmogui leidžia ne tik padengti pagrindinius poreikius: maisto, šilumos, būsto – tada žmogus pradeda galvoti apie savo ir savo šeimos saugumą ir panašius dalykus.
Gyvybės draudimas suteikia saugumą. Nutikus bėdai nebereikia sukti galvos kur gauti pinigų užklupusioms problemos spręsti, belieka jas spręsti.
Vakaruose tas saugumas yra vertinamas daug labiau. Lietuvoje dar gajus įsitikinimas, kad man nieko blogo nenutiks arba, jei nutiks, viskuo pasirūpins valstybė. Tačiau, taip nėra.
Nors nelaimių ir ligų statistika yra negailestinga, žmonėse įsišaknijęs nenugalimo optimizmo pojūtis. Keliasdešimt eurų už gyvybės draudimą tokiems žmonėms atrodo pernelyg dideli pinigai ir jie linkę užmerkti akis prieš šias grėsmes.
Toks požiūris, kai turtas vertinamas labiau už gyvybę ar sveikatą, yra ydingas. Turtas yra užgyvenamas, o gyvybė ir sveikata – ne.
– Ar tas požiūris keičiasi?
– Taip keičiasi. Ateityje vis labiau bus vertinami tikrą vertę turintys dalykai. O gyvybė, sveikata yra laikas, kurį aš galiu leisti komfortiškai yra patys svarbiausi dalykai.
Kaip keitėsi mūsų vertybių suvokimas aš galiu iliustruoti tokiu pavyzdžiu. Tvarkydamas palėpę radau seną, gal 1994 metais išleistą laikraštį. Permečiau akimis skelbimų skiltį ir buvau šokiruotas – už naudotą automobilį „Land Rover“ buvo prašoma dvigubai daugiau nei už butą Antakalnyje. Dvigubai daugiau! Butas, kuriame kažkas gyvena ir dabar, kainavo dvigubai pigiau nei naudotas automobilis, kuris jau po dešimties metų virto metalo laužo krūva.
Dabar turbūt klausimų kiek gali kainuoti naudotas automobilis ir butas prestižiniame sostinės rajone, nekyla niekam. Bet tuomet toks buvo mūsų supratimas apie vertybes.
Toks virsmas manau įvyks ir požiūrio į gyvybės draudimą srityje. Plytos ir geležis nėra tiek vertos kiek sveikata ir ramus gyvenimas. Gyvybės draudimas nesuteikia daugiau sveikatos arba ilgesnių gyvenimo metų, bet tu gali nusipirkti ramybę sau arba savo artimiesiems, jei nutiktų nelaimė.
– Gal Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių siūlomos gyvybės draudimo sutartys skiriasi nuo Vakarų šalyse siūlomo gyvybės draudimo sutarčių?
– Draudimo rinka yra globali. Visos Lietuvoje ir Baltijos šalyse veikiančios draudimo kompanijos perdraudžia savo rizikas pas didžiuosius Europos perdraudėjus. Tokių yra du. Jei tu nori persidrausti, tai tas draudimas turi atitikti visuotinai priimtus standartus Vakaruose. Mūsų draudimai yra tokie pat kaip ir Vakarų šalyse.
– Tvirtinate, kad žmogui gyvybės draudimas yra ne prabanga, o būtinybė.
– Gyvybės draudimas yra vienas iš keturių pagrindinių finansinės higienos žingsnių. Norint valdyti savo gyvenimą, reikia išmokti valdyti savo pinigus, o norint valdyti pinigus, reikia suvaldyti rizikas. Tam ir yra skirtas gyvybės draudimas.
Aišku, galima nesilaikyti finansinės higienos, kaip ir nesivalyti dantų. Bes sutikime, kad nesivalydami dantų mes neišvengiamai anksčiau ar vėliau praversime odontologo kabineto duris, o kuo ilgiau jų nevalysime, tuo brangiau odontologo paslaugos kainuos.
Nėra stebuklingo draudimo, kuris išgelbėtų nuo visų nelaimių. Mes valdome rizikas, kurias pasirenkame. Tarkime, šeima nusprendžia imti paskolą ir pirkti būstą. Norom nenorom kyla klausimas, o kas bus jei kuriam nors nutiks nelaimė, ar aš vienas sugebėsiu atiduoti kreditą, ar kartu su vaikais neatsidursiu gatvėje. Ir ateina atsakymas, kad tai gali išspręsti gyvybės draudimas.
– Ar gyvybės draudimas svarbus tik žmogui, ar jo skvarba svarbi ir šalies ekonomikai?
– Draudimų skvarba leidžia sumažinti rizikas, o tai tuo pačiu sumažina ir įtampas reguliuojat situacijas. Privalomas civilinės atsakomybės draudimas transporto priemonėms eliminavo milžiniškas įtampas visuomenėje. Jei padarome avariją, tai belieka tik užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Anksčiau tokia situacija sukeldavo šoką abiem pusėms: kaltininkas sukdavo galvą, kaip reikės atlyginti nuostolius, o nukentėjusysis nerimaudavo, ar kaltininkas jam tuos nuostolius atlygins. Reikėjo ir policijos, o kartais ir teismų įsikišimo. O tai – papildomi kaštai valstybei.
Valstybės kaštus reguliuojant kilti galinčias įtampas eliminuoja ir gyvybės draudimas, kritinių ligų, neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo ar kitas papildomas draudimas. Partnerio mirtis, jį užklupusi liga ar kita nelaimė kitam šeimos nariui gali tapti pernelyg sunkia finansine našta, kuriai prislėgus gali prireikti banko antstolių ar net socialinių tarnybų įsikišimo. Turėdamas gyvybės ir papildomus draudimus žmogus pasirūpina ne tik savimi ir savo artimaisiais, bet ir jaučiasi saugesnis šalyje, kurioje gyvena.
Dar vienas iš būdų apsaugoti save ir savo šeimą – investicinis gyvybės draudimas. Pasirašydami investicinio draudimo sutartį ir mokėdami įnašus žmonės gali sukaupti pakankamai daug lėšų ir tokiu būdu jaustis saugesniu. Įrodyta, kad pinigų turintis žmogus priima kur kas racionalesnius sprendimus.
– Ką vyriausybė daro gerindama skvarbą ir ką dar galėtų nuveikti šioje srityje?
– Pasirašiusieji gyvybės draudimo sutartį turi galimybę per metus susigrąžinti iki trijų šimtų eurų sumokėtų mokesčių. Tai yra gera paskata. Tiesa, Lietuvoje susigrąžinti galima suma yra mažesnė nei Latvijoje ar Estijoje. Ši besidraudžiantiesiems suteikiama lengvata šalies biudžetui kainuoja iki 40 milijonų eurų. Valstybės mastu tai nėra didelė suma, taip išleisti pinigai atneša kur kas didesnę naudą net pačiai valstybei, jau nekalbant apie žmones, kurie tokiu būdu yra skatinami sudaryti gyvybės draudimo sutartį.
Ką dar galėtų padaryti vyriausybė? Reikėtų ryžtingesnių žingsnių finansinio švietimo srityje. Dabar apie tai daug kalbama, bet mažai daroma. Apie gyvybės draudimą, kaip finansų sistemos dalį, žmogus realiai gali nesužinoti netgi baigęs universitetą. Jau nekalbant apie mokinius, kurie apie tai turėtų sužinoti jau mokyklos suole. Jaunas žmogus suprastų, kas iš tikrųjų yra pinigai ir kaip jie yra naudojami.
Su pinigais susiduria visi: ir finansininkai, ir dirigentai, ir dailininkai ir mokytojai. Visi turime poreikį draustis nuo galimų rizikų, tačiau apie tai nei mokykloje, nei universitete nieko nesužinome. Tai yra didžiulė spraga.
– Kaip, Jūsų manymu, gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje keisis per artimiausius dešimt metų?
– Jau dabar gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje auga. Tik norėtųsi, kad ji augtų labiau. Neabejoju, kad jau po penkių metų šis rodiklis bus ženkliai didesnis. Po penkerių metų tikrai gausime didesnes pajamas, finansinis raštingumas taip pat bus didesnis. Svarbu, kad būtų saugi mūsų šalis. Jei ji bus saugi, tai tikrai gyvensime dar geriau ir klausimų, ar man reikia gyvybės draudimo, net nekils.
