Nors verslo įmonės dar nelabai galvoja apie naują tvarką, tačiau jos įgyvendinimas gali būti panaši problema kaip Bendrojo duomenų apsaugos reglamento diegimas. Tai iš įmonių pareikalaus papildomų administracinių ir finansinių resursų.
Tačiau procesų iniciatoriai tikina, kad tai teigiamai atsilieps darbo rinkai.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, Lietuvoje stebimas atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio yra ženklus. Mažinti nelygybę atlygio atžvilgiu vis labiau įpareigojamas ir verslas, kuriam netrukus bus taikoma prievolė teikti informaciją, kaip sprendžiama ši problema, rašoma pranešime.
Naujausiais „Eurostato“ duomenimis, kuriais remiantis EIGE sudaro lyčių lygybės indeksą, Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba 15 proc. mažiau nei jų kolegos vyrai.
Lietuvoje vyrai vidutiniškai per mėnesį uždirba 1 549 eurus, o moterys – 1 316 eurų.
ES vidurkis atrodo taip: vyrų vidutinis atlygis siekia 2 818 eurų, moterų – 2 321 eurą (17,6 proc. mažiau).
Skaičiai pateikti pagal perkamosios galios paritetą eliminuojant kainų skirtumus tarp valstybių.
Lygybė – tik Liuksemburge
Europos Parlamento interneto svetainėje pateikiami duomenys rodo, kad situacija ES valstybėse yra skirtinga. Labiausiai moterys turėtų jaustis diskriminuojamos Estijoje, o lyčių lygybę darbo užmokesčio srityje faktiškai užtikrina tik Liuksemburgas.
2021 m. didžiausi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai buvo užfiksuoti Estijoje (20,5 proc.), Austrijoje (18,8 proc.), Vokietijoje (17,6 proc.), Vengrijoje (17,3 proc.) ir Slovakijoje (16,6 proc.).
Mažiausi: Rumunijoje (3,6 proc.), Slovėnijoje (3,8 proc.), Lenkijoje (4,5 proc.), Italijoje (5,0 proc.) ir Belgijoje (5,0 proc). Liuksemburge šio skirtumo nebėra.
„Darbo užmokesčio atotrūkis parodo, ar darbo rinkoje ir kokiu mastu egzistuoja nelygybė dėl lyties. Skirtumai gali atsirasti įmonėse, kai už panašias pareigas ir atsakomybes moterims yra mokama mažiau nei vyrams, nes galbūt toje įmonėje vyrai turi tvirtesnę derybinę poziciją dėl savo atlygio.
Tai taip pat pasireiškia įmonėse, kai vyrauja tendencingas lyčių pasiskirstymas tam tikrose pozicijose, pavyzdžiui, kai vadovaujamas pozicijas užima vyrai, o žemesnes – moterys. Tai gali signalizuoti nevienodas galimybes moterims siekti karjeros, eiti aukštesnes pareigas“, – komentuoja „Vesta Consulting“ konsultantas profesorius dr. Jonathan Boyd.
Anot jo, tai turi poveikį ekonomikai, nes neleidžia išnaudoti viso darbo jėgos potencialo.
Praradimai
„Dėl mažesnio moterų darbo užmokesčio tam tikrose pramonės šakose atitinkamai gali sumažėti moterų įsitraukimas darbo rinkoje, todėl prarandami įvairūs įgūdžiai ir talentai. Kaip pavyzdys galėtų būti technologijų sektorius. Jei jame dirba mažiau moterų, sektorius praranda dalį unikalių įžvalgų, atsiranda novatoriškų sprendimų stoka.
Taip pat dėl to gali mažėti ir darbo našumas. Pavyzdžiui, jei moterys finansų sektoriuje nuolat uždirba mažiau nei jų kolegos vyrai, daugelis jų gali nuspręsti palikti šią pramonės šaką arba apskritai į ją neįsitraukti. Dėl to finansų srityje bus moterų trūkumas, kuris gali turėti įtakos bendriems sektoriaus rezultatams ir indėliui į šalies ekonomiką. Be to, mažesnės moterų pajamos didina skurdą ir nelygybę, dėl ko didėja socialinės ir sveikatos priežiūros išlaidos, o gerokai mažesni namų ūkių finansiniai pajėgumai apriboja vartojimą ir ekonomikos augimą“, – sako dr. J. Boyd.
Reikalavimai darbdaviams
Matydama problemą, ES sukūrė naujus įpareigojimus (direktyvas) verslui.
2023 m. gegužę priimta ES direktyva (2023/970) skatina užtikrinti, kad vyrai ir moterys gautų vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą. Visi darbdaviai turės skaidriai pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dalytis darbo užmokesčio kriterijais ir intervalais su kandidatais į darbo vietas ir teikti išsamią informaciją apie darbo užmokestį esamiems darbuotojams. Didesnės įmonės (100 ir daugiau darbuotojų) privalo reguliariai teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, įskaitant detalų suskirstymą pagal darbo kategorijas ir darbo užmokesčio sudedamąsias dalis.
„Direktyva nuo 2027 m. birželio 7 d. įpareigos verslą pateikti išsamią informaciją apie savo darbo užmokesčio skalę ir pranešti apie bet kokius vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti sąžiningą darbo užmokesčio praktiką tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje“, – teigia dr. J. Boyd.
Tačiau pokyčių galima tikėtis jau nuo kitų metų. Pagal naują ES Tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. CSRD), tam tikros įmonės jau turės atskleisti daugiau duomenų apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus bei veiksmus, kurių jos imasi šiam atotrūkiui panaikinti.
„Įmonės bus įpareigotos pateikti <...> ir kaip skiriasi premijos bei kitos papildomos išmokos tarp skirtingų lyčių. Taip pat verslas turės atskleisti, kokie darbo užmokesčio skirtumai susidaro atskiruose regionuose ar pagal darbo pobūdį, kiek vyrų ir moterų turėjo imti atostogų dėl šeimyninių priežasčių, koks vidutinis vyrų ir moterų mokymosi valandų skaičius bei kaip jiems sekasi kelti kvalifikaciją. Visi šie reglamentai ir direktyvos iš esmės prisideda prie teisingesnės darbo vietos sukūrimo, kurioje sprendimai dėl darbo užmokesčio būtų sąžiningai grindžiami darbo bei kvalifikacijos įvertinimu, atsiribojant nuo lyčių stereotipų“, – pabrėžia „Vesta Consulting“ atstovas.
Mažai informacijos
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų (KPPAR) rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro „Vakarų ekspresui“ sakė, kad rūmai jau sulaukia įmonių atstovų užklausų dėl Tvarumo direktyvos ir ataskaitų teikimo.
Anot jos, šiuo metu informacijos yra labai nedaug. Taip pat kyla neaiškumų, kas bus atsakingas už šios tvarkos įgyvendinimą Lietuvoje.
„Mums pavyko išsiaiškinti, kadangi kalbama apie ataskaitas, tai atsakinga turėtų būti Finansų ministerija“, – sako V. Kažuro.
Anot jos, KPPAR jau pradėjo organizuoti konferenciją, kuri planuojama kovo pradžioje. Joje bus pristatomi praktiniai ir teoriniai Tvarumo direktyvos įgyvendinimo aspektai.
Lyčių lygybės klausimas yra tik viena iš sudedamųjų dalių.
Galimybės
„Daugelyje Europos šalių, ne tik Lietuvoje, vis dar vyrauja profesinė segregacija, t. y. tam tikros profesijos yra laikomos vyriškomis ar moteriškomis. <...> Taip susiklosto, kad moterų dažnai užimamos pozicijos ar sektoriai yra mažiau apmokami. Dėl to atsiranda užmokesčio atotrūkis“, – sako J. Boyd.
Kita priežastis – tradiciškai susiklostęs moterų vaidmuo kuriant šeimą, kai karjeros galimybės yra atidedamos dėl vaikų auginimo. Panaši situacija susiklosto ir tada, kai tenka slaugyti sergančius artimuosius, ši pareiga dažniausiai gula ant moterų pečių.
J. Boyd teigimu, sprendžiant lyčių lygybės iššūkius darbo vietoje vertėtų atsižvelgti ne tik į darbo užmokesčio atotrūkius, bet ir lankstų darbo grafiką, nuotolinį darbą bei mokamas atostogas artimųjų slaugai ar vaikų auginimui, kas leistų tiek moterims, tiek vyrams derinti karjerą su asmeniniais poreikiais.
Numatytos baudos
„Įgyvendinant šias lyčių lygybės strategijas, įmonėms taip pat gali kilti iššūkių – kaip sukurti stiprią skaitmeninio bendravimo ir projektų valdymo infrastruktūrą, išlaikyti įmonės kultūrą, juo labiau kad tai gali būti ir papildomi finansiniai kaštai, ypač jei kalbame apie papildomas mokamas atostogas“, – pabrėžia J. Boyd.
Anot jo, tai reikėtų vertinti kaip investiciją į teisingesnę ir produktyvesnę darbo vietą bei į verslo reputacijos ir patrauklumo stiprinimą.
O jei tokios motyvacijos nepakanka, tai tik laiko klausimas, kada darbdaviams bus numatytos ir baudos už lyčių lygybės trūkumą.
Mato plačiau
Psichologas Vytautas Čepas įsitikinęs, kad vyrų ir moterų nelygybės klausimas pučiamas dirbtinai.
„Gal aš ir klystu, tačiau jau seniai nemačiau, kad už tą patį darbą Lietuvoje būtų mokama skirtingai vyrams ir moterims, ar tai būtų valdiška įstaiga, ar privati. Atlyginimai skiriasi, nes dirba skirtingus darbus“, – įsitikinęs V. Čepas.
Jis mano, kad lygybės negali būti, nes gamta vyrą ir moterį sukūrė skirtingus, skiriasi ne tik fizinės galimybės, bet ir psichika. Dėl to ir yra moteriškos ir vyriškos profesijos.
„Vyras, tarkim, per dieną gali iškasti 10 griovių, o moteris tik 8. Ar jiems mokėti vienodą atlyginimą? Iš viso kam lyginti, nes civilizuotoje valstybėje moterys griovių nekasa. Vyrai užima daugiau vadovaujamų pozicijų, nes yra atsparesni stresinėms situacijoms, ryžtingesni“, – sako V. Čepas.
Jis mato problemą plačiau, nes įsitikinęs, kad darbo rinkoje šiandien yra labiau diskriminuojamos ne moterys, o imigrantai ar neįgalūs asmenys, kuriems siekiama mokėti mažiau.
„Problema daugiau yra ne lytis, o odos spalva“, – pažymi V. Čepas.
Klaipėdos UAB „Regseda“ direktorė Kristina Zibalienė sako, kad įmonėje dirba tiek sveikieji, tiek žmonės, turintys negalią.
„Skirtumų nėra, visi gauna vienodą užmokestį. Taip pat ir vyrai, ir moterys“, – „Vakarų ekspresui“ sakė K. Zibalienė.
Anot jos, vidutinis atlyginimas įmonėje yra didesnis moterų, nes daugiau jų dirba administracijoje, vadovaujamą darbą, o gamyboje – visiška lygybė. Vadovė taip pat nemato problemų ir dėl to, kad ateityje reikės teikti papildomų ataskaitų, kad būtų įgyvendinami direktyvų reikalavimai.
„Jau ir dabar teikiame daug įvairių ataskaitų, nesudėtinga bus pateikti ir papildomą, jei tai padės spręsti Europai aktualią problemą“, – teigia K. Zibalienė.
