Po studijų universitete įgytas diplomas jaunam žmogui gali atverti duris į sėkmę: padėti siekti karjeros, tapti jo gerbūvio garantu.
Tačiau vieša paslaptimi jau tapo ir tai, kad aukštasis mokslas didžiąja dalimi yra mokamas. Dalį universitetinių studijų vietų finansuoja valstybė, tačiau prestižinių specialybių studijose ta dalis yra labai maža.
Dėl patirto jaudulio per brandos egzaminų sesiją gautas blogesnis įvertinimas gali užkirsti kelią į valstybės finansuojamą universitetinių studijų vietą net gabiausiam mokiniui.
O ką daryti, jei tokio mokinio tėvai neturi galimybių remti savo atžalos finansiškai?
Mokamų studijų kaina gali sukelti šoką ne tik nuo atlyginimo iki atlyginimo gyvenantiems tėvams.
Nedžiugina ir tai, kad studijų kainos pastoviai auga. Štai šiais mokslo metais mokamų studijų kaina Lietuvos universitetuose vidutiniškai pakilo10 procentų.
Kiek kainuoja studijos Lietuvos universitetuose?
Už dailės, teatro, dizaino, šokio, kino, medijų meno, meno objektų restauravimo, architektūros, medicinos, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo vienerių metų studijas šiais mokslo metais reikia mokėti per 5 tūkstančius eurų.
Muzikos, ar veterinarijos mokslų studijos per metus atsieis per 8 tūkstančius eurų. Daugiausia kainuoja pilotų rengimo studijos. Už jas per metus reikia pakloti 17 tūkstančių 962 eurus.
Vilniaus universitete (VU) brangiausiai kainuoja odontologijos studijos (8 tūkstančiai 244 eurų). Medicinos studijos kainuoja nuo 5 tūkstančių 65 iki 6 tūkstančių 600 eurų. Didžioji dalis kitų studijų VU šiais mokslo metais kainuoja 2865–3727 eurų.
Panašios mokamų studijų kainos ir kituose universitetuose.
Įvertinus mokamų studijų kainas vien ketverius metus trunkančios bakalauro studijos studentų tėvų biudžetą gali patuštinti keliolika ar keliasdešimčia tūkstančių eurų.
Pinigų prireiks ne tik studijoms
Jei atžala nuspręstų studijuoti ne gimtajame mieste prie studijų kainos dar reikėtų pridėti ir išlaidas būsto nuomai bei pragyvenimui.
Kambario nuoma Vilniuje šiuo metu kainuoja apie du šimtus eurų. Per dešimt mėnesių jau gautųsi dviejų tūkstančių, o per ketverius metus – aštuonių tūkstančių eurų suma.
Kiek pinigų studentui prireiktų pragyvenimui galima spėti įvertinus minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD), kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį.
Šiemet MVPD siekia 446 eurus, tad studentą išlaikantys tėvai per vienerius studijų metus tam turės skirti apie 5 tūkstančius, o per ketverius metus – apie 20 tūkstančių eurų.
Tai reiškia, kad savo atžalą į mokamas studijas kitame mieste išleidusiems tėvams iš viso jos gali kainuoti apie 40 tūkstančių eurų.
Dar plačiau atverti savo piniginę tėvai turi būti pasiruošę, jei vaikas nuspręstų studijuoti ne Lietuvoje, o užsienyje.
Tokią pinigų sumą sukaupti per trumpą laiką yra nerealu. Ne išeitis ir studijoms paimama paskola. Po studijų ją reikės grąžinti su palūkanomis. Be to, į savarankišką gyvenimą žengiančiam jaunam žmogui prireiks ir būsto, ir kitų nepigiai kainuojančių dalykų, todėl studijoms paimta paskola gali tapti sunkiai pakeliama našta.
Viena iš galimų išeičių – apie savo vaikų ateitį būtina pradėti galvoti kuo anksčiau ir imti kaupti tam pinigus. Kaip tai padaryti?
„Mano vaikams to patirti neteks“
Du vaikus auginančiai vilnietei Jolantai M. didelių rūpesčių dėl vaikų ateities nėra.
„Pinigus abiejų vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai pradėjau kaupti vos tik jiems gimus. Jų vardu sudariau investicinio gyvybės draudimo sutartis.
Buvo apdrausta ne tik vaikų gyvybė, parinkau jiems ir papildomą traumos dėl nelaimingo atsitikimo draudimą, kuriuo, beje, per visą šių sutarčių galiojimo laiką ne kartą teko pasinaudoti – vaikai gavo draudimo išmokas už kelias patirtas traumas. Kita dalis mano įmokų atitekdavo kaupimui.
Pradžioje pasirinkau aukštesnio rizikingumo investavimo kryptis, vėliau pakeičiau jas į vidutinės rizikos ir sekiau kaip kaupiasi pinigai.
Kai duktė pasakė norinti studijuoti kūrybinę komunikaciją Vilniaus Gedimino technikos universitete aš pritariau jos pasirinkimui.
Dukrai pavyko įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Jei to nebūtų pavykę padaryti, už vienerius studijų metus būtų tekę mokėti tris tūkstančius, o už ketverius metus truksiančias bakalauro studijas – dvylika tūkstančių eurų.
Kas mėnesį mokėdama penkiasdešimties eurų įmoką aš jai sukaupiau 17 tūkstančių eurų. Taigi dukters studijoms pinigų būtų pakakę.
Sukaupti pinigai nepražus – juos skirsiu dukros savarankiško gyvenimo pradžiai. Duktė pati nuspręs, ar juos panaudoti pradiniam paskolos už būstą įnašui, ar kitoms reikmėms“, – sako Jolanta M.
Vilnietės sūnui iki pilnametystės liko dar ketveri metai. Neseniai jaunuolis mamai užsiminė norįs studijuoti užsienyje.
Tai sužinojusi mama nusprendė padidinti jo vardu sudarytos investicinės gyvybės draudimo sutarties mėnesines įmokas nuo penkiasdešimties iki aštuoniasdešimties eurų. Sūnaus savarankiško gyvenimo pradžiai Jolanta M. jau spėjo sukaupti 13 tūkstančių eurų ir sukauptų pinigų suma vis auga.
Paklausta, kodėl pinigus vaikų ateičiai nusprendė kaupti vos jiems gimus, moteris atsako, kad tai paskatino padaryti asmeninė patirtis: „Besimokydama dvyliktoje klasėje, sugalvojau, kad norėčiau studijuoti ne Vilniuje, o kitame mieste. Labai jau norėjosi pajusti tą savarankiško gyvenimo skonį.
Man pavyko įstoti į universitetą Klaipėdoje. Pirmuosius studijų metus už mokslus mokėti nereikėjo, tačiau vėliau studijos tapo mokamomis, o mano tėvai galimybių mane paremti finansiškai neturėjo.
Sukausi kaip išmanydama, po kiekvieno kurso vasarą važiuodavau uždarbiauti į užsienį, kad tik galėčiau baigti studijas. Tada sau pasakiau, kad mano vaikams to patirti neteks“.
Sudaryti sutartį siūlo kuo anksčiau
Kad kaupti pinigus savo vaikų ateičiai reikia pradėti kuo anksčiau, sako ir bendrovės „Compensa Life“ Klientų patirčių valdymo departamento vadovė Aurelija Rikterytė.
„Bene geriausias būdas sukaupti lėšų savo atžalų studijoms yra investicinis gyvybės draudimas. Tokiu būdu galima sukaupti daugiau pinigų, nes dalis įmokų patenka į kaupimą, o pasirinkus investavimo kryptis besikaupiantys pinigai dar duoda ir investicinę grąžą.
Investicinio gyvybės draudimo sutartį vaiko vardu patarčiau sudaryti kuo anksčiau. Per ilgesnį laiko tarpą, tarkime per penkiolika-dvidešimt metų, mokant šeimos biudžeto neapsunkinančius įnašus būtų galima sukaupti vaiko studijoms pakankamą pinigų sumą“, – sako A.Rikterytė.
Investiciniame draudime viena įmokų dalis skiriama kaupimui arba investavimui, o kita – draudimo apsaugoms. Pasak specialistės, čia vėlgi yra naudingiau apdrausti vaikus, kol jie dar yra maži, nes kuo jaunesnis ir sveikesnis žmogus draudžiasi, tuo daugiau draudimo apsaugų jis už tą pačią kainą gali gauti.
Draudžiantis reikėtų įvertinti ne tik poreikius, bet ir savo finansines galimybes mokėti įmokas. Kokią investicinio gyvybės draudimo sutartį sudaryti, kokias papildomas apsaugas savo vaikui parinkti, tėvams galėtų patarti draudimo bendrovės konsultantas. Su jo pagalba tikrai bus galima rasti optimalų variantą.
Galima sukaupti solidžią pinigų sumą
Pati savo vaikų ateičiai pinigus per investicines gyvybės draudimo sutartis kaupianti A.Rikterytė sako, kad jų vaikams tikrai prireiks: „Jei nereikės mokėti už studijas, pinigus vaikai galės panaudoti pradiniam paskolos už būstą įnašui, automobiliui ar kokios turimos svajonės įgyvendinimui. Svarbiausia pinigų sukaupti, vaikams jie tikrai pravers“.
Specialistės teigimu vaikų vardu sudarytų investicinio gyvybės draudimo sutarčių įnašams galima panaudoti ir Vaiko pinigus (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 eurus), kuriuos kaip paskatą šeimai skiria valstybė. Tiek kas mėnesį skiriant vaiko investiciniam gyvybės draudimui per dvidešimt metų galima sukaupti ir 50 tūkstančių eurų.
O tokios pinigų sumos jau turėtų pakakti ir studijoms prestižiniame užsienio šalies universitete.
