„Gali, – patikino prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė. – Yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris neretai primirštamas. Tai – savijauta. Įtaką pirkėjų elgesiui parduotuvėse, taigi ir prekių pasirinkimui daro jų emocinė būsena, pavyzdžiui, alkis bei nuovargis.
Svarbios yra ir pirkėjų nuostatos, susijusios su tvarumu. Sudarome sąlygas pirkėjams tvariai apsipirkti, o jiems belieka rinktis“.
Alkanas perka akimis
Ne šiaip sau sakoma, kad alkio akys – plačios. Alkanam žmogui parduotuvėje bent koks maistas atrodo labai skanus, visko norisi daug, todėl perkama tikrai ne tiek, kiek vėliau pavyksta suvalgyti.
Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalį pirkinių alkani žmonės įsigyja spontaniškai, jų neplanavę, ir dažniausiai maistas, nupirktas neapgalvotai, vėliau atsiduria komposto dėžėje arba maisto atliekų konteineryje.
Taigi po dienos darbų ar sporto treniruočių pavargus grįžtant namo parduotuvė – ne pats geriausias pasirinkimas. Į pirkinių krepšį alkanas žmogus krauna prekes aklai, negalvodamas, ar tiek suvalgys ir apskritai, ar valgys. Tai, kas užsibūna šaldytuve ir pasensta, tenka išmesti, o juk neretai tai būna konditerijos gaminiai, pavyzdžiui, kreminiai pyragaičiai.
Panašiai elgiamasi ir pervargus, – į pirkinių krepšį kraunami bet kokie produktai manant, kad vis tiek namuose jie pravers. Be to, pavargus sunku sutelkti dėmesį – sunku prisiminti tai, kokių maisto prekių išties namuose trūksta, todėl priperkama be ko ir bet kiek.
„Stebime pirkėjų poreikius, paruošiame jiems daug gerų pasiūlymų, pavyzdžiui, turime didelį skanių, kokybiškų kulinarijos gaminių asortimentą.
Tam, kad alkis neverstų puldinėti tarp maisto lentynų, patartume dar prieš įžengiant į parduotuvę pagalvoti, ką gi nusipirkti, kad pakaktų vieną kartą sočiai pavalgyti.
Tai padarius, pinigai nebus išleisti mažmožiams, o kitą dieną, viliamės, žmonės sugrįš į parduotuves nešini pirkinių sąrašu ir įsigys visko, ko reikia namams“, – sakė V.Budrienė.
Paprastas taupumas
Pirkinių sąrašas ar pasirengimas apsipirkti peržiūrint iš anksto prekių nuolaidas „Iki“ parduotuvės kataloguose – tai puikus būdas taupyti bei nešvaistyti maisto.
Bet yra ir smulkmenų, kurios taip pat daro įtaką taupumui bei tvarumui.
„Tai – paprastas taupumas, kuriam nereikia didelių pastangų. Planuojant apsipirkimą reikėtų pagalvoti apie tai, kur susidėti pirkinius: daržoves, vaisius, galop – ir visa tai, kas atsidurs produktų krepšyje.
Turite daugkartinį maišelį? Vadinasi, nereikės pirkti jo vienkartinio, tad nereikės išleisti papildomų keliasdešimties centų.
Jeigu vaisiams bei daržovėms atsinešama daugkartinių maišelių, vadinasi, nereikės viso to krauti į vienkartinius plastikinius maišelius, kurie irgi yra mokami“, – sakė V.Budrienė.
Ji priminė, kad nuo 2023-iųjų liepos parduotuvėse už tokius maišelius tenka mokėti po centą.
„Atrodytų, tai smulkmena, bet ir ji yra svarbi. Pamažu įpratau nei bananų, nei avokadų, nei sveriamų agurkų – jokių sveriamų vaisių ar daržovių nedėti į vienkartinius plastiko maišelius.
Planuodama nusipirkti bulvių, morkų, svogūnų ar, tarkim, apelsinų bei obuolių, iš namų pasiimu daržovėms bei vaisiams skirtus daugkartinio naudojimo maišelius. Turiu jų keletą, panaudojusi – išskalbiu, ir vėl galiu neštis į parduotuves“, – pasakojo Raimonda.
Svarbios ne tik išlaidos
Raimonda užsiminė, kad anksčiau, kol lengvieji plastiko maišeliai buvo nemokami, į juos įsidėdavo ir varškę, ir duoną, ir varškės sūrelius bei kitokius pirkinius, tad, grįžusi iš parduotuvės, po keletą jų kaskart išmesdavo į plastikui rūšiuoti skirtą šiukšliadėžę.
„Dabar gi taip „išmėtyčiau“ po 3–5 centus. Per savaitę apsiperku du, kartais – ir tris kartus, tad, centas prie cento, per mėnesį išmėtyčiau maždaug pusę euro. Nedaug, bet ir simbolinis mokestis atgraso nuo beprasmio maišelių naudojimo“, – pratarė Raimonda.
Pasak V.Budrienės, „Iki“ parduotuvėse senokai buvo atsisakyta plastikinių maišelių konditerijos ir kepinių skyriuose, o vaisiams, daržovėms ar kitiems smulkiems produktams susidėti siūloma jų įsigyti daugkartinių, pasiūtų iš tekstilės.
