„Vertinant pagrindinius 2023 m. duomenis, matome kelias aiškias tendencijas. Sukčiai atsipūsti ir atsisakyti savo ketinimų nesiruošia: atvejų skaičius perkopė 10 tūkst., o realių nuostolių – virš 11 mln. eurų. Išvengti dar didesnių nuostolių padėjo proaktyvios finansų įstaigų pastangos stabdyti įtartinas transakcijas – daugiau nei 7 mln. eurų apskritai neiškeliavo iš sąskaitų ir nepasiekė sukčių, o tai yra daugiau nei 2 kartus nei 2022 m. Visgi realiai patirti nuostoliai išlieka itin dideli ir turime galvoti, kaip bendromis pastangomis dar labiau stiprinti atkirtį sukčiams“, – teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Daugiausiai atvejų – fišingo, didžiausi nuostoliai – dėl investicinio sukčiavimo
Praėjusiais metais apie pusę visų sukčiavimo atvejų sudarė vadinamasis fišingas, fiksuota virš 5 tūkst. tokių atvejų, atitinkamai 2022 m. – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, pernai mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1, 9 mln. eurų – 2022 m. iki 1, 6 mln. – 2023 m. Duomenys rodo, jog praėjusiais metais finansų įstaigos proaktyviai stabdydamos fišingo transakcijas apsaugojo 5 mln. eurų – šios lėšos neiškeliavo iš sąskaitų. Tai sudaro virš 70 proc. visų 2023 m. proaktyvai finansų įstaigų sustabdytų lėšų.
2023 m. nuo antrojo ketvirčio ženkliai išaugęs investicinis sukčiavimas šią tendenciją išlaikė iki pat metų galo. Per metus iš viso užfiksuota 1,6 tūkst. atvejų, 2 kartus daugiau nei 2022 m. Toks investicinių sukčių veiklos suintensyvėjimas lėmė, jog realių nuostolių suma nuo beveik 1,9 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 4,8 mln. eurų praėjusiais metais. Finansų įstaigų pastangomis išvengta dar didesnių nuostolių – finansų įstaigos apsaugojo apie 1,3 mln. eurų: gyventojams pavyko grąžinti apie 250 tūkst. eurų jau pervestų lėšų, dar per 1 mln. Eur finansų įstaigos proaktyviai sustabdė – lėšos neiškeliavo iš sąskaitų.
„Šie du sukčiavimo būdai praėjusiais metais buvo dominuojantys ir reikalaujantys daugiausiai dėmesio. Viena vertus, taikant fišingo metodą, kuomet duomenis bandoma išvilioti per el. nuorodas ar SMS žinutes, gyventojai atakuojami gerokai intensyviau, tačiau jų „grobis“ vidutiniškai pernai apsiribojo 300 eurų. Tuo tarpu investicinio sukčiavimo schema reikalauja laiko, sukčių įdirbio išlaikant „aukos“ dėmesį ir tokiu būdu išviliojamos kone 10 kartų didesnės sumos – vidutiniškai apie 3 tūkst. eurų“, – sako E. Lukošienė.
Nuostolingiausias – ketvirtas ketvirtis
Metiniai statistiniai duomenys dar kartą patvirtina, jog paskutinysis metų ketvirtis – prieššventinis kalėdinis laikotarpis – pats sukčių darbymetis. Nors sukčiavimo atvejų fiksuota panašiai kaip ir didžiąją dalį metų – 2,9 tūkst., tačiau realūs nuostoliai lyginant su trečiuoju ketvirčiu išaugo dvigubai – gyventojai ir įmonės neteko 4,4 mln. eurų. Pastebima ir tai, kad 2023 m. prieššventiniu periodu finansiniai nusikaltėliai daugiausiai „uždirbo“ taikydami investicinio sukčiavimo schemas – jiems negrįžtamai pavyko išvilioti beveik 3 mln. eurų, beveik 5 kartus daugiau nei trečiąjį 2023 m. ketvirtį, kuomet realių patirtų nuostolių suma siekė 590 tūkst. Eur.
Sukčiai taip pat šventiniu laikotarpiu mezgė „romantinius“ ryšius, tokiu būdu bandydami pasipelnyti – iš gyventojų išviliojo 380 tūkst. Eur. Lyginant su trečiuoju ketvirčiu, ši suma trigubėjo.
„Prieššventiniu periodu dominuojantys sukčiavimo būdai rodo sukčių gebėjimą taikytis prie vyraujančių nuotaikų ir išnaudoti intensyvų informacijos srautą. Šventinis laikotarpis gausus gerų emocijų ir, žinoma, išlaidų. Matome, kad sukčiai itin manipuliavo greitu „uždarbiu“ ar „investicine grąža“, o dalį gyventojų paveikė piktnaudžiaudami jų geranoriškumu, dosnumu, manipuliuodami susižavėjimo ar kaip tik – vienišumo jausmais. Nors šventinis laikotarpis jau baigėsi, bet pagrindinius šių schemų bruožus turime įsidėmėti ir neatmesti, jog su jais galime susidurti bet kada“, – perspėja E. Lukošienė.
Ilgalaikės tendencijos įpareigoja neatsipalaiduoti
Vertinant 2023 – uosius ilgesnėje perspektyvoje, pasak E. Lukošienės, tendencijos rodo, jog diegiamų sukčiavimo prevencijos priemonės padeda stabdyti patiriamų nuostolių augimą, todėl ir toliau būtina jas stiprinti, kaip ir visuomenei išlaikyti didelį budrumą.
Nuo 2020 – ųjų sukčių aktyvumas tik augo: finansų įstaigų fiksuotas sukčiavimo atvejų skaičius per šį laikotarpį išaugo daugiau kaip 7 kartus. Tuo tarpu sukčių išviliotų lėšų suma labiausiai augo 2021. Jeigu 2020 m. ji siekė 4,8 mln. eurų, tai 2021 m. – jau 10,2 mln. eurų. Vėlesniais metais vis dar fiksuojamas augimas, tačiau jau lėtesniais tempais: 2022 m. pervestų lėšų suma siekė 11,8 mln., 2023 m. – 12,3 mln., taigi pokytis tarp 2022 m. ir 2023 m. – 3,9 proc.
„Šį lėtėjimą galima sieti su vis tobulinamomis sukčiavimo prevencijos priemonėmis, kurias taiko finansų įstaigos, tiek su valstybės institucijų pastangomis blokuoti įtartinas nuorodas, aktyviai šviesti visuomenę apie vyraujančius sukčiavimo būdus“, – sako Centro vadovė.
Vertinant kaip per šį laikotarpį keitėsi sukčių taikomi metodai, labiausiai augo fišingas: nuo 143 incidentų 2020-aisiais, iki 5 tūkst. praėjusiais metais. Taip pat pastebima investicinio ir romantinio sukčiavimo augimo trajektorija.
„Didysis fišingo atvejų augimo šuolis įvyko 2022 m., todėl galima manyti, jog sukčiai „pasikinkė“ gyventojų per pandemiją susiformavusius įpročius daugiau laiko leisti naršant internete, naudotis el. parduotuvėmis, siuntų bendrovių paslaugomis. Investicinio ir romantinio sukčiavimo augimas rodo, jog sukčiai taiko vis sudėtingesnes technologijas, vis profesionaliau imituoja realiai atrodančias el. platformas, naujienų portalus, netgi asmenis“, – teigia E. Lukošienė.
Telkiamos bendros pastangos kovai su sukčiavimu
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė pabrėžia, jog kaip stiprinti atsaką sukčiams ir užtikrinti efektyvią prevenciją sprendimų ieškoma nuolat. Centro koordinuojamoje sukčiavimo prevencijos grupėje reguliariai susitinka didžiųjų komercinių bankų, Lietuvos banko, policijos sukčiavimo prevencijos ekspertai. Jų užduotis – dalintis aktualia informacija, pastebėtomis naujomis tendencijoms, pasiteisinusiomis praktikomis, vertinti galimas grėsmes ir taip skatinti efektyvesnę prevenciją šalis mastu. Kartu su šios srities ekspertais Centras rengia mokymus sukčiavimo prevenciją užtikrinantiems specialistams, padėdamas atnaujinti ir gilinti turimas žinias.
Be kita ko, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras aktyviai reaguoja į pranešimus apie įtartinas nuorodas ir jas blokuoja, taip apsaugodamas vartotojus nuo galimų praradimų, o praėjusiais Ryšių Reguliavimo tarnyba priėmė nutarimą, apribojantį sukčių galimybes piktnaudžiauti SMS žinutėmis.
Kilus bent menkiausiam įtarimui, apie įtartinas nuorodas, el. laiškus ar SMS žinutes galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu cert@nksc.lt, kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112 arba perduoti informaciią „Virtualiam patruliui“ socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat el. paštu virtualus.patrulis@policija.lt. Jeigu nukentėjote nuo elektroninių sukčių, būtina kuo greičiau susisiekti su savo banku bei pranešti apie incidentą policijai.
