Viešuosius tualetus Barboros Radvilaitės gatvėje ir V.Kudirkos bei Lukiškių aikštėse prižiūrinčių įmonių sutartys su savivaldybe nustos galioti balandį, bet vargu ar kas nors pasikeis į gera. Apverktinos būklės šie tualetai miesto centre jau dešimtmečius.
Nuo sienų krintančios plytelės, kurias tualetus prižiūrinčios moterys mėgina klijuoti lipniąja juosta, šepečiais užramstytos neveikiančių kabinų durys, sulūžę vandens čiaupai.
Savivaldybė teisinasi, kad įrengti ar remontuoti tualetus Senamiesčio apsaugos zonoje – vienas vargas, nes reikia atsižvelgti į visas paveldosaugininkų priekabes, jų leidimų tenka laukti ilgai, o darbus vykdyti jiems griežtai prižiūrint.
Vadina vizitine kortele
„Jei bandysite aiškinti, kad Vilniaus vizitinė kortelė yra Gedimino bokštas, Arkikatedra ar dar kokia istorinė įžymybė, nesutiksiu nė už ką.
Nepritarsiu ir tam, kad tai oro uostas ar geležinkelio stotis. Vizitinė kortelė yra tualetai. Įeini į vidų, ir visa šalis kaip ant delno“, – įsitikinusi Aušrinė, kuri dažnai po Vilnių lydi turistus.
Senais, nešiuolaikiškais tualetais ir jų stoka pasipiktinę vilniečiai jau prieš trejus metus socialiniame tinkle sukūrė paskyrą, kurioje dalijasi viešųjų tualetų nuotraukomis, diskutuoja apie tai, kur nuvesti turistus, kad nebūtų gėda.
Siūlo padidinti mokestį
Vienas pasakojimų minėtoje paskyroje – apie tualetą Barboros Radvilaitės gatvėje, Katedros aikštės ir Valdovų rūmų pašonėje.
„Pačių pačiausias tualetas Vilniuje – būdelė prie Katedros aikštės. „Ko nori, normalus“, – sakysite. Taip, esame matę ir blogesnių. Reikia pripažinti – pagal kvapą jo neatrasite, ir netgi popieriaus dažniausiai būna. Bet ar to užtenka vizitinei kortelei? Mano galva, čia ne vizitinė kortelė, o Vilniaus gėda.
Nudaužytos laiptų pakopos, caro Žirnio laikų klozetai, vos gyvi rankų džiovintuvai. Visu tuo rėkte rėkiame, kad vis dar esame laukiniai, mums nesvarbu, kur š...ti.
Tiesą sakant, nieko keisto – tik prieš 100 metų pas mus atsirado būdelės su širdele, iki tol dėdavome, kur pakliūva. Gal šimtas metų – per trumpas laikas higienos įpročiams išsiugdyti?
Vis dėlto jeigu nedarome dėl savęs, padarykime dėl turistų – daugumai jų svarbu, kur atlikti gamtinius reikalus.
Ir dar: Katedros aikštės WC, kaip skelbia užrašas, galima atsiskaityti tiktai grynaisiais. Kiek žmonių, sakykite man, dabar nešiojasi grynųjų? Ką daryti, jei neturi jų, – dėti šalia būdelės? Tad gal varnalėšą pasodinkite šalia, kad būtų kuo nusišluostyti.
Po galais, vietoj 30 centų imkite eurą, bet padarykite normalų tualetą! Susimokėsime.
Nuoširdžiai užjaučiu Senamiesčio ir ne tik Senamiesčio kavinių darbuotojus, dirbančius tualetų administratoriais ir valytojais, nes viešųjų tualetų per 30 pastarųjų metų neatsirado“, – tikino įrašo autoriai.
Naujovę pažadėjo seniai
Sostinėje šiuo metu veikia 16 viešųjų tualetų, tačiau pasinaudoti jais gali būti sudėtinga – už paslaugą galima atsiskaityti tik grynaisiais.
Banko kortele neįmanoma susimokėti net naujoviškuose automatiniuose tualetuose, įrengtuose kai kuriose miesto transporto stotelėse.
O Trakuose prieš Salos pilį neseniai buvo įrengtas automatinis nemokamas tualetas. Vilniečiams telieka pavydėti.
Savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vedėja Judita Nauckuvienė jau anksčiau žadėjo, kad tualetuose bus galima atsiskaityti ir banko kortele. Esą senuose tualetuose šią naujovę įdiegti sunkoka. Tačiau praėjo nemažai laiko, o tualetuose vis dar priimami tik grynieji pinigai.
Neskubama ir dėl to, kad tualetų priežiūra brangi: kiekvieną mėnesį jai atseikėjama apie 25 tūkst. eurų, o iš lankytojų surenkama tik maždaug 3 tūkst. eurų.
Ar savivaldybė prižiūri?
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas aiškino, kad su bendrovėmis „Ecoservice“ ir „BSS grupė“ sutartys dėl viešųjų tualetų priežiūros buvo sudarytos 2022 metų balandį 12 mėnesių terminui su galimybe tomis pačiomis sąlygomis jas pratęsti du kartus po 12 mėnesių.
Taigi šių metų balandį sutartys baigia galioti.
Lukiškių aikštėje ir Barboros Radvilaitės gatvėje esančius viešuosius tualetus prižiūri „Ecoservice“, o V.Kudirkos aikštėje – „BSS grupė“.
„Pagal sutartis bendrovės privalo užtikrinti nepertraukiamą tualetų veikimą, vykdyti funkcionavimo priežiūrą, atlikti būtinus remonto darbus, likviduoti avarines situacijas. Savivaldybė prižiūri, kaip laikomasi sutarčių“, – tikino G.Grubinskas.
Už viešųjų tualetų priežiūros paslaugas su bendrovėmis atsiskaitoma pagal sutartyse numatytus įkainius. Suma sumažinama tiek, kiek surenkama lėšų už naudojimąsi tualetais.
Savivaldybės taryba jau seniai patvirtino naudojimosi viešuoju tualetu 30 centų kainą ir jos prižiūrėtojai keisti negali.
Kliūtis – Senamiesčio apsaugos taisyklės
Savivaldybė buvo užsimojusi per keletą metų miesto centre įrengti automatinių tualetų.
Tam dar 2018-aisiais savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ parengė Vilniaus miesto viešųjų automatinių kanalizuotų tualetų įrengimo miesto centrinėje dalyje schemą, kurioje nurodyti esami viešieji kanalizuoti tualetai ir numatomi įrengti automatiniai tualetai.
Tačiau savivaldybė susidūrė su problema. Mat automatinių tualetų projektų, jų dizaino suderinimo procesai ilgą laiką įstrigo Kultūros paveldo departamente dėl Senamiesčio apsaugos reglamento, kuriuo neleidžiama nauja statyba ir kurį reikėtų keisti.
Panaši problema savivaldybei kyla ir dėl gatvių remonto Senamiestyje.
