Dažniausia konflikto priežastis darbe – darbo teisės nepaisymas.
„Darbo kodeksas numato, kad darbdavys ir darbuotojas turi elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti teise ir bendradarbiauti. Kai prasideda nesąžiningi veiksmai, piktnaudžiavimas teise, nebendradarbiaujama, prasideda konfliktai.
Būna, kad darbdavys nesako darbuotojui, kodėl nemoka atlyginimo, kodėl sudaro vienokį ar kitokį grafiką. Bet būna, kad piktnaudžiauja ir darbuotojai, neateina į darbą, ateina į darbą išgėrę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ vardijo R.Turonis.
Sudėtingiausia situacija – statybų bei transporto ir saugojimo veiklos sektoriuose. Ir taip jau ne vienus metus. R.Turinis pripažino: sunku pasakyti, kodėl vyrauja tokios tendencijos.
„Galbūt verslą organizuojantys žmonės nepaskaičiuoja rizikų, nepasižiūri, kaip teisingai organizuoti verslą, investuoti. Kita vertus, šiame sektoriuje dirbantys žmonės mažiau išsilavinę, turintys mažiau žinių, žino mažiau savo teisių. Tai – pagrindas konfliktams, piktnaudžiavimui.
Kaip galima nemokėti darbuotojui atlyginimo? Jis tau dirba, važinėja, stato namus ir pan., o tu jam nemoki atlyginimo. Tai – akivaizdus konfliktas. Žmogus eina į darbą norėdamas užsidirbti“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad šiuose sektoriuose vis dar yra nelegalių susitarimų, bandoma nemokėti mokesčių.
„Kai susitari apgauti valstybę, apgaunamas ir darbuotojas. Jis pyksta, kreipiasi į profsąjungas, Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir ieško užtarimo“, – sakė R.Turinis.
Pasak konsultanto, tikrai pasitaiko atvejų, kada darbdaviai nusprendžia nebemokėti atlyginimų. To pagrindinė priežastis – pinigų trūkumas.
„Jie sako, kad neturi pinigų. Būna, kad iš tikrųjų bankrutuoja, nemoka suvaldyti verslo, neturi įgūdžių, per daug rizikuoja. Tada įstringa į bankrotą ir nemokumą“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau net ir tokiais atvejais galima kalbėti apie taikų konflikto sprendimą.
„Darbo kodeksas sako bendradarbiauti. Darbdavys gali sąžiningai ateiti pas darbuotojus, paaiškinti, kokia situacija ir kartu svarstyti, kokį sugalvoti mechanizmą: gal laikinai sumažinti atlyginimą ar priimti kitą sprendimą. Jei neapgaudinėjama, kalbama sąžiningai, atvirai, randasi galimybė konfliktus išspręsti. Kam užsidaryti duris?
Jei konfliktas labai toli pažengęs, jį sunku suvaldyti, galima pasikviesti ir trečią žmogų, mediatorių. Žmonės randa sprendimus, jei tariasi“, – tikino R.Turonis.
Tam tikra mediacija užsiima ir Darbo ginčų komisija. Apie 20–25 proc. Darbo ginčų komisiją pasiekusių konfliktų pavyksta išspręsti taikiai.
Konfliktą su Čiuožimo federacija galėjo spręsti kitaip
Pastaruoju metu didelis visuomenės dėmesys nukreiptas į Lietuvos čiuožimo federaciją. Apie netinkamą elgesį per Europos dailiojo čiuožimo čempionatą prakalbo ten dirbusi Kaja Elena.
Ji teigė, kad varžybų metu buvo išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kai kilo ginčas tarp jos ir varžybose dirbusiu žinomo sporto komentatoriaus ir žurnalisto Ervino Kvitkausko. Anot Elenos, pastarasis trukdė darbui, tad kilo ginčas.
Kaip teigė Kaja Elena, į ginčą vėliau įsitraukė ir Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis, jis moters ėmė reikalauti atiduoti akreditaciją. Konflikto metu buvo ir necenzūrinės leksikos, sklidusios iš E.Kvitkausko lūpų.
Galiausiai į konfliktą įsikiško ir policijos pareigūnai, o Kaja Elena buvo priversta atiduoti oficialius čempionato atributus ir palikti „Žalgirio“ areną, taip ir neišvydusi, kaip Lietuvos atstovai apdovanojami bronzos medaliais.
„Pirmas klausimas, ar ten buvo savanorystė, ar darbo santykiai – tą turėtų išsiaiškinti VDI. Jei tai buvo darbo santykiai, tai turėjo būti sudaryta darbo sutartis. Jei ji buvo sudaryta, randasi pagal darbo sutartį privalomi dalykai: darbuotojo pavaldumas, darbdavio pareigos, darbuotojo teisės ir pan.
Jei tai buvo savanorystė, yra civiliniai santykiai, tada randasi kiti momentai, kurie kyla iš sutarties: ką turi daryti savanoris, ką turi daryti organizatorius“, – aiškino R.Turonis.
Jo įsitikinimu, čia svarbu kalbėti ne tik apie darbo ar civilinę teisę, bet ir apie žmoniškumą.
„Elgesio dalykus greičiausiai aiškinsis policija. Bet organizuojant tokį renginį emocijos neišvengiamos. Žmonės sunkiai dirba. Nenorėčiau būti to vertintojas, turiu per mažai informacijos.
Manau, jei abi pusės būtų per konfliktą atsitraukusios, paieškojusios sprendimų, gal konfliktas nebūtų eskalavęsis ir išėjęs į viešumą. Bet yra taip, kaip yra – mes esame žmonės, esame emocingi, norime teisingumo. Tyrimai pradėti, kalbų daug, bet viskas bus sustatyta į lentynėles“, – svarstė konsultantas.
Anot R.Turonio, tokia situacija parodė, kad Lietuvoje dažnai nesuprantama skirtumų tarp savanorio ir darbuotojo.
„Būna, kad darbo sutartis nesudaroma, nors yra darbo santykiai, pavaldumas, atlyginimas. Darbo kodeksas labai aiškiai sako: pirma sudaroma darbo sutartis, tada pranešama „Sodrai“, tada darbuotojas pradeda dirbti. Negali būti, kad sutartis nepasirašoma – tada ir randasi konfliktai, tada neaišku, nei kiek žmogus turi dirbti, nei ką dirbti, nei kiek uždirbti“, – sakė pašnekovas.
