Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, iš anksto apgalvojus tai, ką būtina nusipirkti, galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų, o kartu išvengti maisto švaistymo.
Per karantiną taip ir būdavo – saugantis užkrato tekdavo nemaklinėti po parduotuvę, bet skubiai nusipirkti to, ko reikia. Kodėl to paties nepadarius ir dabar? Juk posakis, kad „žmonės perka akimis“, yra ne iš piršto laužtas.
„Kuo ilgiau laiko praleidžiama parduotuvėje, tuo daugiau nusiperkama ne tų prekių, kurių tuo metu reikia. Paskaičiuota, kad maždaug pusė maisto produktų pasensta ir yra išmetami vien dėl to, kad jų buvo įsigyta be reikalo“, – užsiminė V.Budrienė.
Po ranka – lapelis
„Neignoruoju išmaniojo telefono, galiu ir jo kalendoriaus programėlėje užsirašyti, ką reikėtų nusipirkti, galiu naudotis ir mobiliąja programėle „Prekių sąrašas“, bet man paprasčiau po ranka turėti popieriaus lapelį, ir, prisiminus, užsirašyti jame, ko reikia parūpinti namams.
„Grietinėlės kavai“, – pusryčiaudama suraičiau jame įrašą, nes paskutinį jos lašą susipyliau į kavos puodelį. „Galbūt – ir kiaušinių“, – priduriu, patikrinusi šaldytuvą“, – užklausus, kaip šeimoje planuojami pirkiniai, atsakė tris sūnus auginanti vilnietė Angelė.
Pasak jos, pirkinių sąrašas pamažu pilnėja, nes namuose nuolat ko nors pritrūksta. Tad jame atsiranda, tarkim, drėgnos higieninės servetėlės, kepimo popierius, druska, skalbimo priemonės, indų ploviklis ar dantų pasta, o greta – maisto produktai, kurių poreikis planuojamas atsižvelgiant ir į tai, kokių patiekalų ketinama pasigaminti.
„Namie pasitariame, kas eis į parduotuvę. Kadangi man patinka apsipirkti, dažniausiai tai ir darau. Arčiausiai namų yra „Iki“ parduotuvė.
Joje einu tiesiai prie lentynų, kur tos prekės sukrautos, pasiimu jas ir, per daug nesidairydama, traukiu tiesiai į savitarnos kasas. Būtent – į jas, nes man patinka ramiai susimokėti už pirkinius ir traukti savais keliais“, – sakė Angelė.
Verta planuoti išlaidas
Pasak „Iki“ atstovės V.Budrienės, sudarius reikalingų produktų sąrašą jo ir vertėtų laikytis.
„Viena, suplanavus, kad parduotuvėje apsipirkdami išleisit tam tikrą kiekį pinigų, patartina neviršyti biudžeto. Tai – viena iš asmeninių finansų tvarkymo taisyklių.
Žinoma, būna atvejų, kai knieti įsigyti prekę, kuri patraukė akį, bet išlaidos tam nebuvo numatytos.
Tokiais atvejais galiotų patarimas: „Lūktelėkit“.
Gal keistai atrodo, kad taip patariame mes, prekybininkai? Tačiau planuodami prekių užsakymus mes juk žinome, kad yra pirkėjų, kuriems jų tikrai prireiks. Tam pasitelkiama ir pardavimų statistika.
Tad nieko nenutiks, jei žmogus grįš namo ir pagalvos, ar tikrai tas gaminys ar produktas yra reikalingas. Jeigu taip, tuomet jis po dienos kitos grįš su nauju pirkinių sąrašu ir jį nusipirks“, – sakė V.Budrienė.
Pasak jos, nekasdienius pirkinius verta planuoti iš anksto ir luktelėti, kol jiems atsiras nuolaidų – bus skelbiama akcijų. Tai – palankus pirkiniams skirto biudžeto taupymo būdas.
Sąrašas – kitaip
Pasak V.Budrienės, dažniausiai pirkinių sąrašus žmonės sudaro pagal planuojamus gaminti patiekalus ir jų ruošimui reikalingus produktus. Tačiau pastaruoju metu ėmė populiarėti ir kitoks pirkinių planavimo būdas, kuris naudojamas viešojo maitinimo įstaigų virtuvėse.
Sudarant „atvirkštinį“ produktų sąrašą, į jį surašoma tai, ko dar yra šaldytuve, jo šaldymo kameroje bei maisto produktų spintelėse.
„Pravartu produktus suskirstyti į keletą grupių, pavyzdžiui, į vieną skiltį surašyti bakalėjos prekes: miltus, prieskonius, konservus, įvairias kruopas ir kitas, kartu pasižymint jų galiojimo laiką.
Kitoje grupėje atsidurtų šaldytuve laikomi produktai, trečioje – tai, kas yra šaldiklyje. Sunaudojus kuriuos nors iš turimų produktų, tai pasižymima sąraše, ir tuomet parduotuvėje tereiks įsigyti jų atsargų“, – aiškino V.Budrienė. Pasak jos, patikrinus galiojimo datą kai kuriuos produktus teks sunaudoti greičiau, kitus – pasilikti ateičiai.
Praverčia ir kaime
Pirkinių sąrašas gyvenant mieste, atrodytų, tėra smulkmė, nes parduotuvių – gausu, vienoje ką nors pamiršus galima užsukti į kitą. Bet ar tai tvaru?
Žmonės, kurie gyvena atokiau miesto, kaime ar nedidelėse gyvenvietėse, tarsi savaime pirkinius planuoja iš anksto, nes jiems į parduotuves tenka išsiruošti specialiai. Kartu tai – ir tvaru, nes esant didokam atstumui iki parduotuvės įveikti reikia ir degalų, – o tai jam ir CO2 išmetimas į aplinką, tuo pačiu – ir laiko.
Parduotuvės šurmulyje gali būti sunku prisiminti viską, ko reikia namams. Įvairios akcijos ar reklamuojamos naujos prekės atitraukia dėmesį nuo būtinųjų pirkinių, žmonių gausa – išblaško, ir pirkinių krepšyje atsiduria ne tai, ko reikia būtiniausiai.
Nesuvalgyti produktai – pasensta, bandelės – sudžiūsta, pienas – sugyžta, obuoliai – supūva. Pinigai – išleisti, o maisto likučius tenka krauti į jiems skirtą konteinerį. Viso to, turint pirkinių sąrašą, pavyktų išvengti.
