Ne tik metų pradžioje verta kalbėti apie pinigus, bet tai daryti būtų pravartu ir kiekvieną dieną. „Labai keista, kai net artimi žmonės ar draugai negali pasidalinti apie savo finansinę situaciją, slepia, bando pasirodyti. Man tai yra visada labai keista ir aš to negaliu suprasti. Manau, kad kiekviena diena yra puiki diena kalbėti apie pinigus ir galvoti apie savo finansinę ateitį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ komentavo jis.
Tačiau „juoduoju“ mėnesiu, kai sąskaitoje nebėra pinigų, yra sunku kažką kalbėti apie investavimą. Tačiau yra galimybė investuoti ir 1 eurą, ir 50 eurų, tarkime, į vietinę įmonę ir taip tapti jos akcininku.
Anot jo, frazė „nėra pinigų“ – nėra teisinga, nebent sąskaitoje nebėra nė vieno euro.
Nors daug kas tikisi, kad investuodami susikraus daug pinigų ir viskas įvyks greitai, tačiau taip nėra – tai yra nuoseklus darbas ir pradžioje neturi būti didelės investicijos. Tai primena dantų valymą: jei vieną dieną neišsivalysi dantų nieko nenutiks, tačiau jei nesivalysi visą trisdešimtmetį – pokyčiai pasimatys.
Į investavimą siūloma žiūrėti ne tik į kaip greitesnį būdą užsidirbti pinigų, bet ir į savęs tobulinimo galimybę. „Jeigu taip paprastai kalbant, investavimas yra resursų skyrimas šiandien tam, kad turėtum daugiau resursų ateityje. Jeigu tu įdedi labai daug šiandien, žodis „daugiau“ reiškia, kad turėsi daugiau nuo labai mažai, o ne tiesiog daug“, – paaiškino sąvoką T.Marčiulaitis, pridurdamas, kad investavimas yra labai plati sąvoka.
Tačiau ypač tarp jaunimo vyrauja požiūris, kuriuo manoma, kad pensijos nesulauks, o jei sulauks, tada ir spręs, kaip išgyventi. Visgi yra svarbu dirbti su savimi ir pradėti galvoti apie ateitį, nors tokį mąstymą pakeisti nelengva.
Atrasti viduje valios padėti investuoti gali padėti ir kitokia mintis: ar nesidžiaugtum, jei būtum pradėjęs investuoti prieš 15 metų ir dabar galimai turėtum 100 tūkst. eurų?
Norintiems pradėti investuoti mažomis sumomis, pašnekovas pataria pirmiausia atsidaryti savo elektroninę bankininkystę ir patikrinti vietinių įmonių akcijų sąrašą ir spontaniškai pabandyti nusipirkti įmonės akcijų, kuri yra žinoma. Patariama neinvestuoti daug, pradėti nuo keliasdešimt eurų ir pažiūrėti, kas bus toliau.
Vėliau rekomenduojama kas vakarą skirti po pusvalandį ar valandą pasidomėti apie investavimo galimybes nuo paprasčiausių klausimų, į kuriuos atsakymus galima rasti ir lietuviškuose tinklaraščiuose.
Ką siūloma daryti, jei iš tų pačių penkiasdešimties eurų lieka mažiau? „Bet kokiame investavimo kelyje rizika yra natūrali dalis. Yra labai didelė klaida žiūrėti savaitės, mėnesio ar pusmečio rezultatus ir galvoti, kad čia taip bus. Gyvenime yra įvairių įvykių, per savaitę gali pasaulis apsiversti“, – patikino jis. Tad trumpalaikiai rezultatai neturėtų vesti prie ilgalaikių išvadų.
Pagrindinis investavimo tikslas – sukaupti pensijai, o pašnekovo skaičiavimais, jei per mėnesį bus investuojama 200–300 eurų, tai sulaukus 65 metų galima tapti net ir milijonieriumi, tačiau per šį laiką gali būti ir nuosmukių.
Investuotojui svarbu suprasti, kuri rizika yra tinkama ir kokią galima prisiimti. Tačiau patariama domėtis savarankiškai ir geriau klysti patiems, nei leisti suklysti kitiems.
Visuomenės finansinis raštingumas per penketą metų pagerėjo, patikino T.Marčiulaitis. Ypač jaunimas vis labiau domisi investavimo galimybėmis ir apie tai kalba.
Visgi dar dalis vyresnės visuomenės dažnas bijo netekti kas mėnesį gaunamos algos, baiminamasi ir kažko naujo ar suklysti. Tam gali padėti sprendimas apsupti save panašiais žmonėmis ir kalbėtis apie baimes – juk jei vieną kartą autoservise blogai suremontavo automobilį, jį vis tiek toliau veši tvarkyti, gal tik kitur.
