Nacionalinė elektros generacija gruodžio mėnesį buvo viena didžiausių per visus 2023 metų mėnesius. Šalies vėjo jėgainės gruodį pagamino 306,8 GWh elektros energijos, kuri patenkino daugiau nei ketvirtadalį nacionalinio elektros vartojimo poreikio. Bendrai per mėnesį vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo antras didžiausias 2023 m. ir Lietuvos istorijoje. Gruodžio gamyba nusileidžia tik 2023-ųjų spalio mėnesiui, kai pagaminta 369,4 GWh elektros energijos.
2023 m. gruodį saulės elektrinės patenkino 1 proc. nacionalinio elektros energijos vartojimo poreikio. Bet saulės elektrinių gamyba, kuri siekė 7,8 GWh, šį gruodį buvo didesnė nei 2022 m. gruodžio ir 2023 m. sausio mėnesiais, kai siekė atitinkamai 2,4 GWh ir 4,6 GWh.
Taigi, 2023-ųjų gruodį visa nacionalinė generacija patenkino 53 proc. faktinio nacionalinio elektros vartojimo poreikio, o tai antras didžiausias skaičius praėjusiais metais: didesnę dalį vartojimo poreikio šalyje pasigaminta elektra patenkino tik 2023-ųjų spalį – net 63 proc. viso poreikio.
Lyginant visus metų mėnesius matyti, kad gruodžio mėnesį taip pat fiksuotas didžiausias nacionalinis elektros vartojimas per visus 2023 metus: gruodį suvartota 1135,9 GWh elektros energijos.
Elektros kainos Lietuvoje mažėjo. Gruodis buvo jau ketvirtas mėnuo iš eilės ir penktas 2023-aisiais, kai mėnesio vidutinės didmeninės elektros kainos buvo mažesnės nei 2021 metais. Vidutinė gruodžio mėnesio didmeninės elektros kaina siekė 89 Eur/MWh ir buvo mažesnė nei bendras 2023 metų vidurkis – 94,4 Eur/MWh, tai pat mažesnė nei lapkričio mėnesio vidurkis – 105,2 Eur/MWh. 2022 m. gruodį didmeninė elektra vidutiniškai kainavo 264,28 Eur/MWh.
Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad 2024-aisiais didmeninė elektros kaina gali būti apie 80–100 Eur/MWh.
Per paskutinį 2023-ųjų mėnesį trijų tiekėjų siūlomų planų su 24 mėnesių fiksuota kaina vidutinė 1 kWh kaina sumažėjo 0,6 proc. – nuo 0,271 Eur/kWh (2023–11-28) iki 0,269 Eur/kWh (2024–01-02), o planų su fiksuota 12 mėnesių kaina vidutinė 1 kWh kaina padidėjo 2,4 proc. – nuo 0,263 Eur/kWh (2023–11-28) iki 0,270 Eur/kWh (2024–01-02). Taip pat per mėnesį padidėjo ir planų su nefiksuota kaina tarifai. Vidutinė mėnesio 1 kWh kaina gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 4,9 proc. – nuo 0,226 Eur/kWh iki 0,237 Eur/kWh.
Gamtinių dujų kaina gruodžio mėnesį TTF prekybos taške Nyderlanduose sumažėjo 18 proc. Palyginti su lapkričiu, kaina mažėjo iki vidutinės 38,6 Eur/MWh. Lapkričio mėnesį dujos kainavo 47 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad 2024 m. TTF dujų kainos gali išlikti panašaus lygio – apie 30–40 Eur/MWh.
Gruodžio mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą Baltijos šalių rinkai tiekta 1,53 TWh gamtinių dujų. Per visus 2023 metus per Klaipėdos SGD terminalą importuota 31,9 TWh gamtinių dujų, 2022 metais – 32,1 TWh.
Lietuvoje gruodžio mėnesį suvartota 18,5 proc. daugiau gamtinių dujų nei lapkričio mėnesį, o dujų kiekis tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams augo 17,6 proc., į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis didėjo 20,4 procento.
Inčukalnio gamtinių dujų saugykla Latvijoje šiuo metu, sausio mėnesio pradžioje, užpildyta kiek daugiau nei 72 proc., bendras Europos dujų saugyklų užpildymas siekia 82 procentus.
Biokuro kainos išlieka gana stabilios, nors dešimt mėnesių iš eilės nuo 2023-ųjų kovo biokuro kaina svyruoja 19–23 Eur/MWh intervale. Gruodžio pradžioje biokuro kaina siekė 23,14 Eur/MWh – ji buvo 38 proc. mažesnė nei šių metų pradžioje ir 33 proc. mažesnė nei tuo pačiu metu 2022-aisiais, kai siekė 34,33 Eur/MWh. Šį šildymo sezoną ateities sandorių biokuro kainos formuojasi 21,4–25,96 Eur/MWh intervale.
Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos 2023 m. gruodį buvo 20 proc. mažesnės nei 2022-ųjų gruodį. Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotos šilumos energijos kaina buvo 20 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., kai siekė 8,8 ct/kWh. Keturiuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, šilumos kaina buvo mažesnė už Lietuvos vidurkį, kuris gruodį siekė 7,6 ct/kWh – tai 20 proc. mažiau nei 2022 m. gruodį, kai šis vidurkis buvo 9,5 ct/kWh.
Lyginant Baltijos valstybes matyti, kad Lietuvos didžiųjų miestų šilumos energijos kainų vidurkis gruodį buvo mažiausias – 7,1 ct/kWh, o Latvijos didžiausias – 8,4 ct/kWh. Tokia tendencija buvo matoma ir ankstesnio šildymo sezono pabaigoje.
Gruodį „Brent“ nafta taip pat atpigo. Paskutiniojo 2023 m. mėnesio pirmoje pusėje buvo stebimas „Brent“ naftos pigimas: kainos mažėjo nuo 81 USD/bbl iki 75 USD/bbl, tačiau mėnesio pabaigoje kainos vėl pasiekė 79 USD/bbl. Bendras kainos mėnesio vidurkis vis tiek išliko 5,4 proc. mažesnis nei lapkritį (78,1 USD/bbl ir 82,6 USD/bbl). Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos 2024-aisiais gali ir toliau išlikti apie 75–80 USD/bbl.
Per gruodį sumažėjo tiek dyzelino, tiek ir benzino mažmeninės kainos. Benzinas išliko pigesnis už dyzeliną, o mėnesio pradžioje buvęs 0,04 Eur/l skirtumas per mėnesį padidėjo ir 2024-ųjų pradžioje siekė 0,06 Eur/l.
Per gruodį elektromobilių skaičius Lietuvoje padidėjo 463 vienetais. Bendrai per 2023 metus lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) grynųjų elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 56,4 proc. (padaugėjo 4 141).
Gruodžio mėnesį nauji elektromobiliai sudarė daugiau nei 10 proc. visų naujų automobilių rinkos, naudoti elektromobiliai užėmė 2,6 proc. naudotų automobilių rinkos. 2023 m. gruodį iš viso šalyje įregistruoti 1 757nauji automobiliai, iš kurių 176 – elektromobiliai, ir 10 998 naudoti, iš kurių 287 – elektromobiliai.