Eksperto nuomonė: trys svarbiausios mokėjimų tendencijos 2024 metais

2024 m. sausio 11 d. 11:00
Finansinių technologijų įmonės PAYSTRAX vadovas Johannesas I. Kolbeinssonas pasidalijo rinkos analizės įžvalgomis: į ką vartotojai ir įmonės turėtų atsižvelgti naujaisiais metais ir kodėl mokėjimai 2024 m. bus labiau evoliucija, nei revoliucija.
Daugiau nuotraukų (3)
2023-ieji nebuvo lengvi visam „Fintech“ sektoriui. Infliacija, pragyvenimo išlaidų pakilimas ir gresianti recesija smarkiai apsunkino visus – tiek vartotojus, tiek verslus, o nuolatiniai pokyčiai finansinių reguliavimų sistemoje varžo bet kokias naujoves šiame sektoriuje.
Panašu, kad ir 2024-ieji nebus kitokie: teks susidurti su tais pačiais iššūkiais, bet prisidės naujos finansų sektoriaus grėsmės bei galimybės, kurios jau dabar reikalauja imtis tam tikrų veiksmų.
Pagrindinės mokėjimų tendencijos ateinančiais metais:
1. Skaitmeninės piniginės ir išmanieji atsiskaitymo būdai
Sparčiai kylantis ekonomikos be grynųjų pinigų kiekio augimas paskatino apsipirkimą mobiliaisiais įrenginiais. Tiek, kad skaitmeninės piniginės (angl. Digital wallet) 2024 m. taps labiausiai pageidaujamu internetinio atsiskaitymo būdu, kuris sudarys daugiau nei trečdalį visų mokėjimų pasaulyje.
Viena pagrindinių skaitmeninių piniginių populiarumo priežasčių – patogumas. Nuo atsiskaitymo viešajame transporte iki parduotuvės kasų, išmanieji atsiskaitymai tapo tokie populiarūs, kad vienas iš penkių žmonių Jungtinėje Karalystėje teigia, jog per artimiausius penkerius metus visiškai atsisakys fizinės piniginės. Kam su savimi nešiotis piniginę su kortelėmis, kai dabar viską gali turėti mobiliajame telefone? Todėl įmonės, kurios dar nespėjo pasiūlyti mokėjimo mobiliuoju telefonu galimybių, per ateinančius 12 mėnesių rizikuoja likti rinkos nuošalyje.
Vartotojų poreikių suformuotus pokyčius jau dabar matome elektroninėje prekyboje. Vis daugiau internetinių parduotuvių siūlo „Apple Pay“ arba „Google Pay“ mokėjimo būdus, nes tai padidina konversijų rodiklius. Vartotojai taip priprato prie alternatyvių atsiskaitymo būdų, kad apsipirkimo krepšelio palikimo (angl. Shopping Cart Abandonment) rodiklis kyla, jei nėra suteikiama galimybė atsiskaityti anksčiau minėtais metodais ir užsakymo pabaigoje prašoma banko kortelės duomenis suvesti ranka.
Galima sakyti, kad Lietuva tik pasiekė skaitmeninių piniginių tendencijos, kuri turėtų labiau išsiplėtoti ateityje, pradžią. Kai kuriose ES šalyse jau išduodami skaitmeniniai vairuotojo pažymėjimai ir pasai, tuo tarpu mūsų dabartiniai skaitmeniniai pasiūlymai apsiriboja lojalumo kortelėmis, renginių ar transporto bilietais. Todėl verslams numatyti pokyčius savo mokėjimų sistemoje reikėtų jau artimiausioje ateityje, ypač dėl Europos Centrinio Banko skelbiamų skaitmeninio euro iniciatyvos planų.
2. Mokėjimų orchestravimas
Vienai mokėjimo operacijai yra naudojama iki šešių skirtingų tiekėjų paslaugų – viskas nuo mokėjimo apdorojimo iki sukčiavimo prevencijos, todėl įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip supaprastinti ir optimizuoti mokėjimo procesą. „Mokėjimo orchestravimo“ (angl. „Payment orchestration“) terminas reiškia mokėjimo paslaugų ir technologijų tiekėjų apjungimą, siekiant sumažinti operacijų sudėtingumą, atlikimo laiką ir suteikti įmonėms išsamesnį supratimą apie išlaidų tendencijas.
Mokėjimų orchestravimas taip pat reiškia, kad verslas gali dirbti ne su vienu, o iškart su keliais mokėjimo paslaugų tiekėjais bei pasirinkti nukreipti pinigų pervedimus per tą tiekėją, kurio operacijos įkainiai yra geriausi būtent tos rūšies mokėjimui. Taip pat, konsoliduojant įvairius operacijų būdus, sumažinama rizika, kad bankas ar mokėjimų paslaugų tiekėjas atmes galiojančias operacijas, todėl verslams tai garantuoja didesnius pardavimus ir klientų pasitenkinimą.
Šiuo metu mokėjimų orchestravimas labiau tinkamas didesnio kapitalo įmonėms, atsižvelgiant į tai, jog šioms įmonėms dažnai reikia minimalios pardavimo apimties, kad tai taptų optimaliu sprendimu. Tačiau įdiegtas toks procesas gali reikšmingai paveikti pardavimų augimą ir sudaryti palankesnes sąlygas derėtis dėl sandorių mokesčių.
3. Kortelių mokėjimai išliks vienu populiariausių mokėjimo būdų
Mokėjimų pramonė išgyvena nepaprastą technologinę revoliuciją. Tačiau naujų metodų įdiegimas dažnai sukčiams atveria naujas duris ieškoti būdų, kaip apgauti vartotojus ir gauti prieigą prie jų pinigų. Pavyzdžiui, viena iš labiausiai augančių sukčiavimo sričių yra autorizuoti tiesioginiai mokėjimai (angl. Authorised push payment – APP): per pirmuosius šešis 2023 m. mėnesius daugiau nei 116 tūkst. žmonių Jungtinėje Karalystėje tapo tokio pobūdžio sukčiavimo aukomis.
Šis sukčiavimo būdas reiškia, kad auka noriai, bet nesąmoningai atlieka didelius pinigų pavedimus sukčiams, kurie apsimeta patikimos organizacijos, pvz., banko atstovais. Paradoksalu, bet sukčius netgi gali klaidingai teigti, kad tapote sukčiavimo auka, ir įtikinti jus pervesti lėšas į kitą banko sąskaitą. Bankai ir finansinės institucijos sunkiai randa būdų kovoti su tokiais sukčiavimo metodais.
Kortelių mokėjimai, kita vertus, toliau išlieka vienu saugiausių mokėjimo būdų. Tokie mokėjimo būdai, kaip autorizuoti tiesioginiai mokėjimai, bankams ir finansų įstaigoms vis dar yra gana nauji ir neturi gerai išvystytos sukčiavimo prevencijos, tuo tarpu mokėjimo kortelėmis saugumo sistemos yra kuriamos ir tobulinamos jau dešimtmečius. Kreditinės kortelės yra ne tik užšifruotos, bet ir, skirtingai nei minėtu sukčiavimo atveju, kreditinių kortelių tiekėjai daug labiau linkę grąžinti pinigus, jei klientas gali įrodyti, kad jie buvo pervesti sukčiaujant. Taip pat, dauguma kreditinių kortelių gamintojų siūlo ir virtualių kortelių paslaugas, kurios leidžia mokėjimus atlikti išmaniąja įranga, nesinaudojant fizine kortele.
Besikeičiantys vartotojų atsiskaitymo įpročiai rodo, jog patogumas bei saugumas atsiskaitant ir toliau išlieka prioritetu. Naujai susikūrusioms sistemoms reikia laiko tinkamai adaptuotis rinkoje, tačiau vis daugiau vartotojų gilina technologines žinias ir prisideda prie mokėjimų skaitmenizavimo bei renkasi išmaniuosius atsiskaitymo būdus. Tai skatina verslus daug dėmesio skirti naujovių įdiegimui, naudotojų patirčiai ir saugumo priemonėms, kurios leidžia verslui orientuotis mokėjimų ateityje, užsitikrinant konkurencingumą nuolat kintančioje rinkoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.