Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius atsakė į dažniausiai kylančius klausimus.
Primena, kas keičiasi
„Nauji metai prasidėjo su nauju reguliavimu. Kalbant apie darbo santykius, vienas svarbesnių dalykų yra mėnesinė alga: jeigu ji pernai metais buvo 840 eurų, tai šiemet padidėjo apie 10 proc. ir siekė 924 eurus. Atitinkamai padidėjo ir valandinis atlygis: jeigu iki naujų metų buvo 4,15 euro, šiuo metu jis yra 5,65 euro.
Tą yra svarbu ir aktualu žinoti būtent mažiausiai uždirbantiems darbuotojams“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ kalbėjo jis.
Taigi, jei darbo sutartyje mokėtina suma įrašyta yra minimali mėnesio alga, su darbdaviu reikėtų susisiekti ir atnaujinti darbo sutartį. Nepaisant to, kad buvo paprasčiausiai pamiršta pakeisti sutartį, susirgo buhalteris ar buhalterė, darbdavys vis tiek turėtų mokėti didesnį atlyginimą.
Apžvelgdamas darbo užmokesčio naujoves, pašnekovas išskyrė, kad apie 20 proc. didėja ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – nuo 747 eurų. Tai reiškia, kad jei žmogus, neatskaičius mokesčių, uždirba 2167 eurų, jam irgi šiek tiek padidėja pajamos.
„Žinoma, yra tam tikrų pasikeitimų ir biudžetiniame sektoriuje. Kaip tik prieš naujus metus buvo priimtas ir pasirašytas biudžetinių įstaigų apmokėjimo įstatymas, kur taip pat yra numatyta, kad auga minimalūs koeficientų dydžiai. Trumpai tariant, jiems taip pat turėtų augti darbo užmokestis, kaip ir maksimalūs koeficientų dydžiai“, – aiškino pašnekovas.
Kadangi pati valstybinė įstaiga dėlioja mokėjimo sistemą, dabar turi daugiau galimybių viduje nuspręstų, kaip motyvuos darbuotojus, kokia bus formuojama apmokėjimo sistema.
Kylant klausimams, ar darbo užmokestį darbuotojas gali gauti kas savaitę, Š.Orlavičius patvirtino, kad išties prieš Naujuosius padaugėjo tokių užklausų. Svarstoma, kad tam įtakos galėjo turėti užsienio praktika, tačiau ir Lietuvoje toks variantas – įmanomas.
„Vertinant iš darbo teisės perspektyvos, čia jokių kliūčių nėra. Dabar darbuotojui įprastai darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: gauna avansą ir tada likusį darbo užmokestį“, – priminė VDI atstovas.
Tačiau tai gali pareikalauti didesnių resursų ar administravimo kaštų iš darbdavio pusės.
Jei jau susitariama, kada mokamas atlyginimas, darbdavys turi laikytis susitarimo. Jei pareiga neįvykdoma ir pinigai nepasiekia bent kelias dienas, už jas turės sumokėti papildomai.
„Kuo ilgiau dels, tuo brangiau viskas kainuos. Tikrai neverta delsti, geriau laiku atsiskaityti“, – patikino radijo laidos dalyvis. Delspinigių dydis – nustatytas Vyriausybės ir siekia iki 1 proc.
Kaip apskritai viršvalandžius apibrėžia teisės aktai? „Viršvalandinis darbas yra apibrėžtas Darbo kodekse. Paprastai tariant, viršvalandžiai yra visas laikas, kada darbuotojas dirba daugiau negu jam yra nustatyta.
Ką tai reiškia? Paprasčiausias pavyzdys galėtų būti toks: mes dirbame nuo 8 val. iki 17 val., bet kažkas atsitiko, galbūt nespėjom padaryti kažkokio darbo ir reikia dar šiek tiek padirbėti iki 19 val. Jeigu reikia padirbėti daugiau nei yra numatyta darbo diena, tai jau yra viršvalandžiai“, – pateikė paaiškinimą VDI kancleris.
Tokiam darbui turi būti gautas darbuotojo sutikimas ir tik tuomet galima organizuoti viršvalandinius darbus.
Atlygis už tokį darbą taip pat yra įtvirtintas Darbo kodekse. Jeigu valanda darbo kainuoja 10 eurų, tai jei šiuo atveju darbuotojas turėtų gauti 15 eurų.
Tačiau jei reikėtų dirbti šeštadienį ar sekmadienį – tai reikštų, kad dirbama per poilsio dieną. Už darbą poilsio dieną turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas tarifas.
Per septynias darbo dienas negalima dirbti daugiau nei septynias valandas viršvalandžių. Jei darbuotojas to nepaiso ir nori užsidirbti daugiau, tokia galimybė yra – jis gali papildomai per tą patį laikotarpį dirbti iki 12 valandų, o maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Ši trukmė gali būti prailginta kolektyvinėse sutartyse, tačiau yra ir tam tikrų saugiklių.
Darbuotojo sutikimo nereikia tik išimtiniais atvejais, kai atliekami tokie darbai, kurie visuomenei yra būtini, pavyzdžiui, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, avarijoms ir pan.
Yra atvejų, kai negali to paprašyti
Kada darbdavys negali prašyti darbuotojų dirbti ilgiau, nei jis turėtų? Įstatymai numato tam tikras asmenų grupes, kurioms yra taikomos papildomos garantijos: nuo besilaukiančių darbuotojų, neseniai pagimdžiusių darbuotojų iki neįgaliųjų asmenų. Gali būti ir taip, kad patys medikai teikia rekomendacijas, ar tikrai tam tikras darbuotojas gali imtis dirbti viršvalandinį darbą.
Būtina atkreipti ir į tai, kad darbdavys privalo gerbti darbuotojo ar darbuotojos šeimyninius įsipareigojimas. Jei darbuotojas baigia darbą 17 val., o vaiką iš darželio reikia pasiimti 17.30 val., neturėtų būti prašoma dirbti ilgiau.
Reikia ir kalbėtis. Jei darbuotojas mato, kad darbo yra daug ir jis visko nespėja, apie tai turėtų pranešti ir pasikalbėti apie tai, kaip spręsti tokias situacijas – pats darbuotojas negali nuspręsti dirbti viršvalandžius ir tada nurodyti, kad laukia apmokėjimo.
Kalbėdamas apie terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, VDI kancleris taip pat turėjo pastebėjimų ir priminimų.
Terminuota sutartis reiškia, kad yra aiški pabaiga ir konkreti data, kada darbo santykiai oficialiai bus nutraukti. Didžiausias terminas nustatomas 2 metams, išskyrus tais atvejais, kai naujas darbuotojas priimamas tol, kol į jo vietą bus rastas kitas žmogus.
Būna ir tokių atvejų, kai vienas darbuotojas užima vieną poziciją, tada imasi kitos. Tokiais atvejais terminuota sutartis iš viso turi trukti ne ilgiau nei penkerius metus.
Kada terminuota sutartis virsta į neterminuotą?
„Tai, kad mes jau priėmėme darbuotoją ir nustatėme terminą ir sakome, kad tu dirbsi iki 2025 metų sausio 5 dienos, darbdaviui vis tiek kyla pareiga sekti, kada pasibaigs darbo santykiai ir apie tai informuoti darbuotoją.
Jeigu, tarkime, 2025 metų sausio 4 dieną darbuotojas nebuvo informuotas arba su juo jau nutraukta darbo sutartis ir jei jis dirbo bent vieną dieną po termino pabaigos, jo sutartis tampa nebeterminuota“, – kalbėjo jis.
Tuomet naujo tipo darbo sutartį galima nutraukti tik dėl tam tikrų priežasčių.
