Skolinantiems pinigus pataria nedaryti šios klaidos: tai ne kartą pakišo koją gerai draugystei

„Mūsų praktika ir prieš kelis metus mūsų užsakymu atlikta apklausa rodo, kad bent kartą per metus pinigų kitiems skolina keturi iš dešimties. Dažniausiai skolinama šeimos nariams, beveik taip pat dažnai – draugams ir pažįstamiems, tačiau skolinti per tarpusavio skolinimo platformas (P2P) nepažįstamiems išdrįsta tik kas dešimtas. Moterys dažniau linkusios skolinti šeimos nariams ir giminėms, kiek rečiau – draugams ir pažįstamiems, kai tuo metu vyrai kiek dažniau nei moterys skolina mažai pažįstamiems ar nepažįstamiems asmenims, tačiau beveik penkis kartus rečiau nei artimiesiems. Galbūt tai ir lemia, kad oficialiai skolos sąlygas įtvirtina mažiau nei 10 proc. visų skolinančiųjų, nes mažas sumas pažįstamiems lietuviai yra pratę skolinti žodiniu susitarimu“, – apie lietuvių skolinimo įpročius pasakoja R. Stakionė.

Pasak jos, atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. skolinusių niekaip neįtvirtino skolinimo, 71 proc. pakako žodinio susitarimo ir tik mažiau nei 10 proc. skolai įforminti naudoja vieną ar kitą dokumento formą. Dažniausiai tam naudojamas laisva forma parašytas skolos raštelis – taip apsidraudė 6 proc. moterų ir 8 proc. vyrų, antras pagal populiarumą – skolos vekselis be notaro patvirtinimo – juo pasikliauja 3 proc. moterų ir 6 proc. vyrų, vekselį su notaro patvirtinimu naudoja 1 proc. moterų ir 2 proc. vyrų.

„Pasitikėjimas – geras dalykas, tačiau reikia nepamiršti, kad skolinant didesnę nei 600 eurų sumą privačiam asmeniui, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, šį susitarimą reikia įforminti raštu, o skolinant daugiau nei 3 tūkst. eurų grynaisiais, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Kaip rodo mūsų klientų patirtis, piniginiai reikalai ne kartą pakišo koją geriems norams ir draugystei, tad vienintelis įrodymas tokioje situacijoje – skolos dokumentas, kuriuo mūsų teisininkai gali vadovautis bandydami atgauti jūsų pinigus. Kad būtų paprasčiau, savo platformoje esame sukūrę vekselio, skolos raštelio, paskolos sutarties ir kitų panašių dokumentų šablonus, kad skolą įforminti būtų lengviau tiems, kurie pinigų skolina pirmą kartą. Ir tikrai nereikia tokio formalumo bijoti – šiuo metu populiarios kelios skolos sutarčių rūšys nereikalauja specifinių žinių ar didelių išlaidų, tačiau skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų, suveikia be priekaištų“, – pataria skolų ekspertė.

Kokiu būdu patvirtinti skolos faktą, didelio skirtumo nėra, svarbu, kad būtų nurodyta, kas, kam, kokią sumą ir iki kada skolina, jei paskolos suma perduodama grynais, būtina užfiksuoti pinigų perdavimo faktą. Neįforminus šių dalykų raštu, vėliau atgauti skolą gali būti sudėtinga, nes teks įrodyti pinigų perdavimo faktą, o kaip tai įrodyti, jeigu jie buvo perduoti grynaisiais ir remiantis žodiniu susitarimu? Todėl, pasak R. Stakionės, skolinant grynuosius, svarbu pasirašyti vekselį, skolos raštelį arba paskolos sutartį, o skolinant pavedimu – išsaugoti bent bankinio pavedimo kopiją, kurios paskirtyje turi būti nurodyta, jog suteikiama paskola ir šios grąžinimo terminas.

„Dažnai nutinka taip, kad vieną dieną pasikalbama dėl skolos, kitą dieną pinigai jau pervedami į skolininko banko sąskaitą, tačiau, jeigu nėra sutarties, vėliau gali tekti įrodinėti, kad pavedimas pavadinimu „sąskaitos papildymas“ iš tikro buvo skola, o ne atsidėkojimas už paslaugą ar netgi atvirkščiai – skolos grąžinimas. Kad taip nenutiktų, pervedant paskolos sumą, mokėjimo paskirtyje reikėtų aiškiai nurodyti, kokiu tikslu daromas pavedimas ir kada skola turėtų būti grąžinama – kuo konkretesnė bus mokėjimo paskirtis, tuo didesnė tikimybė, kad prireikus, skolą pavyks išieškoti lengviau“, – sako nuotolinės skolų valdymo ir registravimo platformos projekto vadovė.

Skolos raštelis – įprastai paskolos gavėjo ranka ir vienu egzemplioriumi surašytas bei pasirašytas dokumentas, kuriame laisva forma turi būti nurodyta raštelio surašymo data, asmuo, kuris skolinasi, asmuo, kuris paskolina, tiksli skolos suma ir valiuta, skolos grąžinimo terminai bei skolininko parašas. Kaip ir paskolos detalės, raštelyje turėtų būti ir jos gavėjo patvirtinimas, kad šią sumą gavo – paskolos gavėjui nurodant „patvirtinu, kad pinigus gavau“, nurodant pinigų gavimo datą ir sumą. Patogiausia, kad būtų sudaryti du tokio raštelio egzemplioriai, tačiau, jeigu buvo sudarytas tik vienas, jis turėtų likti pas paskolos davėją.

Šis dokumentas reikalauja griežtesnės, įstatymo nustatytos formos, todėl teisingai surašytas vekselis laikomas neginčijamu skolos įrodymu. Kad jis būtų pripažintas galiojančiu, vekselyje turėtų būti surašyti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatyti rekvizitai, pavyzdžiui, paprastajame vekselyje turi būti įrašyti žodžiai „paprastasis vekselis“, įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą, mokėjimo terminas, mokėjimo vieta, asmens vardas ir pavardė, kuriam turi būti sumokėta, vekselio išrašymo vieta ir data bei paprastąjį vekselį išrašiusio asmens parašas.

„Vekselis privalo būti pateiktas apmokėti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai vekselis yra tinkamai pateiktas skolininkui apmokėti ir šis jo neapmoka, skolininkas per keturias darbo dienas turi būti informuotas apie jo neapmokėjimą. Tinkamai atlikus aptartus veiksmus, skolintojas įgyja teisę kreiptis į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą, kuris per vienerius metus turi būti pateiktas antstoliui – skolai išieškoti. Jeigu procesas atrodo per sudėtingas arba trūksta laiko, bet kurioje stadijoje skolą išieškoti galima perduoti specialiai tuo užsiimantiems skolų išieškotojams“, – skirtumą įvardija nuotolinės skolų valdymo ir registravimo platformos projekto vadovė R.Stakionė.

Paskolos sutartis dažniausiai sudaroma tada, kai skolinama suma viršija 600 eurų ir nebepakanka žodinio susitarimo. Tokioje sutartyje, kuri sudaroma dviem egzemplioriais, turėtų būti nurodyta sudarymo data, asmuo, kuris skolina pinigus, asmuo, kuriam skolinami pinigai, tiksli paskolos suma ir valiuta, paskolos grąžinimo tvarka ir terminai bei abiejų parašai. Labai svarbu, kad paskolos sutartyje būtų paskolos gavėjo patvirtinimas, kad sutartyje nurodytą pinigų sumą jis gavo, nurodant, kad ši sutartis yra ir pinigų perdavimo–priėmimo aktas. Jeigu skolos suma didesnė nei 3 tūkst. eurų, ir yra skolinama grynaisiais pinigais, sutartis turi būti patvirtinta notaro.

„Kai artimas žmogus dėl pablogėjusios finansinės situacijos ar kitų priežasčių kreipiasi pagalbos, žinoma, padėti atsisakytų, turbūt, nedaugelis, tačiau, kaip sakoma, „gerais norais pragaras grįstas“, ir skuba skolinant gali sukelti nemažai nepatogumų abiem pusėms. Juk laikui bėgant, skolininkas gali prarasti darbą ar susirgti, tad išieškoti skolą gali tapti sudėtinga, ypač, jeigu ji – įsisenėjusi. Mūsų praktika rodo, kad sėkme 3–4 kartus dažniau džiaugiasi tie, kurie veikia nedelsdami – kai tik sutarti skolos mokėjimai ima ženkliai vėluoti.

Žinoma, iš pradžių su skolininku ieškome kompromisų, kad abiem pusėms rastume geriausią sprendimą, tačiau, jeigu matome, jog skolininkas tyčia tempia laiką ir bando išvengti savo įsipareigojimų, imamės teisinių priemonių, kad skola būtų grąžinta nedelsiant. Kad to pavyktų išvengti, visada rekomenduoju vadovautis paprastomis 3 taisyklėmis – prieš skolinant sužinoti skolos tikslą, skolinti tik tiek, kiek galite ir aiškiai apsirašyti paskolos sąlygas“, – pataria skolų išieškojimo ekspertė.

„Prieš kitam žmogui atiduodant savo santaupas, derėtų išsiaiškinti skolos tikslą. Ir čia tikrai neturi galioti lietuviškas būdas kompleksuoti kalbant apie pinigus – šioje situacijoje jūs esate banko, kredito unijos ar kitos skolinančios institucijos atitikmuo, todėl turite tokią pat teisę žinoti, kokiu tikslu bus išleisti pinigai. Pagalvokite, jeigu jūsų artimą žmogų apgavo sukčiai ir jis atiduos jiems iš jūsų pasiskolintus pinigus, apgautas liks ne tik jis. Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu skolinamasi nebūtinam ir gerokai per brangiam pirkiniui, tad pasikalbėję, galite atrasti pigesnių alternatyvų ir skola bus mažesnė“, – kodėl reikia kalbėtis, aiškina „www.eskolos.lt“ projekto vadovė.

„Kita labai svarbi taisyklė, kuria turėtumėte pirmiausia vadovautis – skolinkite tik tiek, kiek turite savo sąskaitoje banke ir tik tuos, kurie nėra skirti jūsų pačių būtiniems poreikiams tenkinti. Jeigu ištuštinsite savo santaupas, kurias kaupėte „juodai dienai“, gali nutikti taip, kad nutikus nelaimei, patys neturėsite laisvų lėšų, kuriomis galėtumėte pasinaudoti. Taip pat bloga mintis atidarinėti kreditinės kortelės sąskaitą kito žmogaus vardu arba imti paskolą, kad galėtumėte paskolinti pinigų – bet koks skolinimasis turės įtakos jūsų kredito istorijai, tad ateityje jums reikalingos paskolos galite negauti geromis sąlygomis. Jūsų pačių ir jūsų šeimos poreikiai turi būti aukščiausiu prioritetu“, – pataria R.Stakionė.

Net jeigu paskolą suteikiate draugui ar artimam žmogui, prieš atiduodami jam savo santaupas, aptarkite skolos sąlygas: kokią sumą paskolinsite, koks skolos grąžinimo grafikas ir kokio dydžio įmokos, kada galutinis skolos grąžinimo terminas ir kokios gali būti palūkanos ir/ar delspinigiai. Taip pat iš anksto aptarkite, ko imsitės, jeigu paskola bus negrąžinta laiku – tai būtinas saugiklis, kad abi pusės bus suinteresuotos laikytis susitarimo sąlygų.

„Ir tikrai iškart rekomenduoju susitarti dėl palūkanų, kad ir kaip nemaloniai iš pirmo žvilgsnio tai atrodo, kai skolinate savo aplinkos žmogui. Patys pagalvokite: jeigu pernai būtumėte paskolinę 1 tūkst. eurų, šiuo metu dėl metinės infliacijos tos sumos perkamoji galia būtų tik apie 860 eurų, reiškia, suteikę paskolą be palūkanų, būtumėte nuskriaudę save. Pelnytis iš artimųjų nereikėtų, bet pasirūpinti, kad atgautumėte ne tik paskolintą sumą, bet ir pilną jos perkamąją galią – privaloma, todėl viską aptarkite ir įtvirtinkite tinkamu skolos dokumentu“, – pataria skolų ekspertė R.Stakionė.