Eglučių ir eglišakių vagystės prieš pat šventes – senas įprotis, bet vis dar gajus. Nors eglučių šakas kiekvienais metais nemokamai dalija miškininkai, vagišių tai nestabdo.
Kauniečiai praneša, kad šakų mažėja net ir ant tų medžių, kurie auga jų kieme. Vagys taip įsigudrina, kad nebijo dėl spygliuočio įsilaužti ir į svetimo žmogaus kiemą.
Tačiau prieš Kalėdas miškuose aktyviai veikia ne tik eglučių paieškomis užsiėmę piliečiai, bet ir aplinkosaugininkai.
Šakas vogė tiesiai iš kiemo
Šilainiuose gyvenanti Gabrielė savo akimis matė nemalonų vaizdelį. Besidarbuodama namie pro langą nuosavame kieme pamatė nepažįstamą moterį. Atsistojusi prie didžiulės eglės ji laužė nuo jos šakas ir krovė į didžiulį krepšį.
„Mūsų eglei jau trisdešimt metų, ją pasodino mano tėtis. Auga tikra gražuolė, dydžio sulig namu. Kai pamačiau svetimą moterį kieme, išsigandau, pripuoliau prie lango. Žiūriu – ji laužo eglės šakas ir tiesiog grūda į savo krepšį!
Atsidariau langą ir apšaukiau ją, pagrasinau iškviesti policijos pareigūnus. Ji greit pasišalino. Deja, su krepšiu, pilnu šakų“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo Gabrielė.
Moteris pridūrė, kad įtarimas, jog kažkas gvelbia šakas, kilo jau pernai. Ir tada prieš pat Kalėdas eglė gerokai paplonėjo, o apačioje buvo matyti nulaužytų šakų.
„Maniau, kad kažkas vagia, bet nieko nebuvau pričiupusi. Svarsčiau, gal vėjas aplaužo medį, nors nukritusių šakų niekad nemačiau. Greičiausiai tik apgaudinėjau save“, – nusivylė kaunietė.
Miške vykdo patikrinimus
Eglučių šakos dingsta ne tik iš kiemų, bet ir iš miškų. Lietuvaičiai namo nemokamai parsitempti nutaria ir visą medį.
Dėl to miškuose gruodį galėjote sutikti ne vieną pareigūną.
Kauno miškų kontrolės skyriaus teritorijoje jau atlikta penkiolika tikslinių išvykų į miškus, per jas apžiūrėti 66 objektai, tačiau pažeidimų, susijusių su neteisėtu medelių kirtimu, nebuvo fiksuota.
Aplinkos apsaugos departamentas priminė, kad savavališkas eglučių kirtimas užtraukia administracinę baudą. Nelegaliai pasipuošti namus bandančiam asmeniui tektų sumokėti 60–300 eurų baudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Juridiniam asmeniui bauda būtų nuo 300 iki 600 eurų.
Privataus miško savininkai savo miške gali nusikirsti eglutę, bet tokiu atveju su savimi turi turėti miško nuosavybę įrodančius dokumentus. Miške esančių eglių ne tik negalima kirsti – draudžiama ir laužyti jų šakas, žaloti miško paklotę.
Kasmet dalija nemokamai
Kad nelegalių eglių kirtimų ir jų šakų laužymo apmažėtų, miškininkai visoje Lietuvoje kasmet nemokamai dalija eglių šakas. Šiemet dalijimas vyko gruodžio 19-ąją, kauniečiai šakų galėjo gauti Rotušės aikštėje ir Savanorių prospekte, šalia Kauno rajono savivaldybės pastato.
Valstybinių miškų urėdijos gamtotvarkos specialistas Tomas Valiauskas sakė, kad kauniečiams buvo išdalinta iki 10 tūkst. eglišakių.
„Vienas žmogus galėjo pasiimti keletą eglišakių, pasidaryti puokštę. Šakos didelės, tačiau tiems, kurie norėjo smulkesnių, mūsų girininkai, į vietą atsivežę trinkas ir kirvukus, galėjo pasmulkinti pagal pageidavimus.
Eglišakių kasmet ateina tie patys žmonės, bet jų daugėja, nes ne visi išgali nusipirkti šaką, ypač pensinio amžiaus žmonės“, – kalbėjo T.Valiauskas.
Jis pridūrė, kad tokia akcija stabdo nelegalią veiklą, savavališką eglučių kirtimą ir laužymą. Taip bandoma stabdyti vagišius.
„Žmonėms dovanojame gerumą per Kalėdas jau septynioliktus metus“, – šypsojosi T.Valiauskas.
Kenkia medžiui
Almantas Kulbis, gamtininkas:
„Negerai medį žaloti, laužyti jo šakas. Tai medžiui kenkia. Aišku, miške nutinka visko, žvėrys aplaužo šakas, patys miškininkai su technika kartais sužaloja medžius, bet nereikėtų to skatinti, negalima patiems laužyti eglių šakų ir parsinešti iš miško.
Gražiausia, kai žmonės eglutę augina savo kieme, čia ji gali būti puošiama daugybę metų iš eilės. Nereikia kasmet pirkti vis naujo medžio.“
