Ketvirtasis etapas – laikas po projekto
Projektai kuriami dabar, jų rezultatų bus siekiama penkerius metus. Taigi ir įgyvendinusios savo projektus įmonės tam tikrą laiką dar išliks ES fondų lėšas administruojančių institucijų akiratyje.
Tai – vadinamasis poprojektinis laikotarpis: penkerių, ar projekto sutartimi numatytas trumpesnis laikas, skirtas suplanuotiems rezultatams pasiekti.
Užtat ne kažkada vėliau, bet dabar – būtent rengdamos projektų įgyvendinimo planus ES fondų lėšoms gauti įmonės turi numatyti tai, kaip jų veikla klostysis baigus projektą.
Rengdamos projekto įgyvendinimo planą (PĮP), jos turi numatyti realius siektinus jo rodiklius. To nepadarius ateityje gali atsirasti grėsmė apskritai prarasti ES finansavimą.
Atskaitos taškas – plane
„Atskaitos taškas yra projekto įgyvendinimo planas (PĮP). Jį rengdamas pareiškėjas suplanuoja tai, kokių veiklų imsis įgyvendinama projektą, kiek tam reikės lėšų, kas bus perkama ar kuriama.
Projekto įgyvendinimo plane ji nurodo ir siektinus produkto bei rezultato stebėsenos rodiklius“, – sakė viešosios įstaigos „Inovacijų agentūra“ Investicijų valdymo departamento direktorė Agnė Vaitkūnienė.
Šie rodikliai yra svarbūs pačiam pareiškėjui – tai rezultatai, kurių ji įsipareigos pasiekti per visą projekto įgyvendinimo laiką bei per poprojektinį laikotarpį.
„Vieni rodikliai yra pasiekiami iki projekto įgyvendinimo pabaigos, kiti – per projekto tęstinumo laikotarpį.
Įmonės, su Inovacijų agentūra pasirašydamos projekto sutartį, poprojektinės veiklos metus susieja su suplanuotu tikslu.
Pavyzdžiui, kai įmonė projektą rengia tam, kad padidintų eksporto apimtis. Ji suplanuoja, kokios veiklos imsis bei kokių sieks eksporto rodiklių. Bet pasitaiko atvejų, kai įmonės numato keliskart didesnes eksporto apimtis, nei realiai įmanoma pasiekti.
Tai nepraslysta pro projektą prižiūrinčiųjų akis, nes, pasibaigus poprojektiniam laikotarpiui, įmonė turi atsiskaityti už sutartimi numatytus įsipareigojimus.
Užtat labai svarbu, kad rengiant PĮP būtų pasirinkti pagrįsti rodikliai, kuriuos pasiekti įmonė turės realias galimybes“, – paaiškino A.Vaitkūnienė.
Nenumatytos situacijos
Embargas, Brexit, pandemija, karas, Kinijos iškelta siena prekių iš Lietuvos importui. Tai – iššūkiai, kuriuos teko įveikti verslui.
„Geopolitiniai įvykiai, ekonomikos sunkmečiai, energetinės krizės – visa tai verslą įstumia į įvairias situacijas. Įmonėms kyla įvairių iššūkių, kuriuos tenka joms įveikti ir įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus.
Baigus projektą prasideda poprojektinis laikas. Tokiais atvejais nereikalaujama, kad įmonės kuo skubiau atsiskaitytų, kokių rezultatų pasiekė, tarkim, ar išaugino eksportą, ar tam tikro gaminio prototipą paleido į gamybą.
Tam ir yra skiriamas sutartyje numatytas poprojektinės veiklos laikas.
Jeigu pirmais jo metais atsiranda iššūkių – kyla grėsmingų situacijų, kurios nepriklauso nuo įmonės veiklos, joms tenka ieškoti būdų, kaip juos įveikti.
ES struktūrinių fondų finansuojami projektai nėra vien tik pagalba verslui. Iš tikrųjų tie projektai yra svarbūs valstybei. Jais siekiama bendrų tikslų, pavyzdžiui, didesnio eksporto, didesnio mūsų šalies žinomumo, taip pat tai investicijos į tam tikras strategines valstybės sritis.
Projektai todėl ir atrenkami konkurso būdu, atsižvelgiant į finansavimo sąlygų aprašus, kurie parengiami atsižvelgiant Lietuvos prioritetus. Štai todėl konkursą laimėjusios ir finansavimą projektams gavusios įmonės turi ieškoti išeičių ir pasiekti suplanuotus rodiklius“, – sakė A.Vaitkūnienė.
Gali prarasti finansavimą
Anot A.Vaitkūnienės, Inovacijų agentūroje dirbančių specialistų patirtis liudija, kad pasitaiko situacijų, kai ES struktūrinių fondų investicijas gavusios įmonės persigalvoja. Jos nusprendžia, kad projektą – įgyvendino, ir toliau su juo susijusios veiklos nebetęs.
„Tai – rizikingas sprendimas. Viskas gali baigtis tuo, kad po trejų ar penkerių poprojektinių metų gali tekti grąžinti visą ES finansavimo sumą. Tokio sprendimo priežastis – nepasiekti PĮP numatyti rodikliai.
Šie rodikliai, įgyvendinant projektą, atrodytų, neturi reikšmės. Įmonėms tuo metu svarbu, kad joms, pateikusioms veiklos ataskaitas, būtų išmokėtos lėšos. Tačiau rodikliai tampa svarbūs finišo tiesiojoje – pasibaigus poprojektiniam laikui“, – patikino A.Vaitkūnienė.
Anot jos, ankstesniame ES finansiniame periode projekto rodiklių duomenys buvo vertinami kiek lanksčiau, – buvo galimybių vertinti priežastis, kurios darė jiems įtaką, bei veiksmus, kurių ėmėsi įmonės. Tačiau su naujuoju laikotarpiu situacija gali žymiai keistis.
„Šioje situacijoje yra svarbus vienas aspektas – teikiant projekto įgyvendinimo planą projektų atrankos konkursui nusimatyti realistinius rodiklius. Deja, bet įmonės, konkuruodamos konkurse dėl finansavimo, neretai PĮP numato nepagrįstai didelius rodiklius.
Vertinant projektą jos aiškina, kad skaičiai pagrįsti prognozėmis, nors neretai jie yra padidini tam, kad pavyktų surinkti daugiau balų ir laimėti konkursą. O tai didina finansavimo praradimo riziką tuo metu, kai projekto veiklos jau bus baigtos, visos lėšos – išmokėtos, ir bus praėję ne vieneri metai po projekto įgyvendimo pabaigos“, – paaiškino pašnekovė.
