Vertinant, ar darbuotojas neteks dalies savo sukauptų atostogų, svarbu atsižvelgti į šias aplinkybes: kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas ir ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas faktiškai negalėjo laiku pasinaudoti atostogomis.
Atostogų sukaupimo laikotarpis
Nors Darbo kodeksas gan painiai įvardija laikotarpį, kai sukauptos atostogos išnyksta, Lietuvos teismų praktika suformavo aiškias taisykles, kaip jį vertinti. Šiuo atveju svarbu, kad pagal Lietuvos įstatymus darbuotojai kasmetines atostogas kaupia ne kalendorinių metų, o darbo metų pagrindu.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. birželio 1 d., jo darbo metai ir prasidės birželio 1 d. Atitinkamai toks darbuotojas teisę į visų metų kasmetines atostogas įgis praėjus metams nuo darbo pradžios, t.y. 2020 m. birželio 1 d. Tai reiškia, kad 2019 m. birželio 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. sukauptas atostogas darbuotojas gali panaudoti tiek 2020 m., tiek po jų sekančius trejus kalendorinius metus – 2021 m., 2022 m. bei 2023 m. Na, o 2024 m. sausio 1 d. toks darbuotojas neteks galimybės pasinaudoti atostogomis, kurias sukaupė iki 2020 m. pabaigos.
Taigi 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai nebeteks teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, į kurias įgijo teisę 2020 metais ar dar anksčiau.
Atostogų neišnaudojimo priežastys
Darbo kodeksas numato, kad senesnės negu trejų metų atostogos išsaugomos, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Tiesa, įstatymai nenumato sąrašo aplinkybių, kurios būtų laikomos pakankamai svaria priežastimi nenubraukti perteklinių sukauptų atostogų.
Kiekvieną atvejį ir priežastis, dėl kurių darbuotojas negalėjo išnaudoti atostogų, reikėtų vertinti individualiai. Pavyzdžiui, tai galėtų būti ilgą laiką trunkantis laikinas nedarbingumas, motinystės ar vaiko priežiūros atostogos, karinės tarnybos atlikimas ar kiti laikotarpiai, kai darbuotojas ilgą laiką faktiškai nedirbo ir todėl neturėjo galimybės išnaudoti sukauptų atostogų.
Svarbia priežastimi taip pat galėtų būti laikomi atvejai, kai darbuotojas prašo suteikti jam kasmetines atostogas, o darbdavys tokius prašymus nuolat atmeta. Tuo atveju, jei darbdavys „neišleidžia“ darbuotojo atostogų, rekomenduojama darbuotojui išsaugoti tai patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti susirašinėjimas su darbdaviu el. paštu, duomenys iš darbdavio naudojamų sistemų, kurios naudojamos atostogų tvirtinimui, ir pan.
Visgi ne kiekvienas darbdavio atsisakymas suteikti atostogas gali būti laikomas priežastimi, dėl kurios darbuotojas faktiškai negalėjo išnaudoti atostogų. Pavyzdžiui, jei nėra galimybės suteikti atostogų darbuotojo pageidaujamomis datomis (nes, pvz., tuo metu ir taip atostogauja daug darbuotojų), tačiau darbdavys noriai patvirtintų atostogas kitu laikotarpiu, tai neturėtų būti laikoma darbdavio veiksmais, dėl kurių darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis. Kita vertus, jei kelis metus paeiliui darbuotojo atostogų prašymai atmetami, nes „įmonėje daug darbo ir nėra kada atostogauti“, tai galėtų būti svari priežastis nenubraukti ir už daugiau kaip trejus metus sukauptų atostogų.
Ką daryti, jei tikrai liko daug perkauptų atostogų?
Siekiant išvengti nemalonių nesusipratimų, geriausia būtų abiem pusėms – tiek darbdaviui, tiek darbuotojui – bendradarbiauti, būti atidžioms ir rūpestingoms.
Jei darbuotojas mato, kad turi sukaupęs atostogų už daugiau nei trejus metus, ir yra įsitikinęs, kad negalėjo laiku pasinaudoti jomis dėl svarbių priežasčių, jis turėtų aktyviai tuo rūpintis. Tokiais atvejais siūlome darbuotojams nelaukti 2024 m. pradžios (kai įmonės sistemose perteklinės atostogos gali būti ir automatiškai panaikintos), o jau dabar aptarti šį klausimą su darbdaviu.
Gali pasitaikyti situacijų, kai darbuotojas ir darbdavys skirtingai vertina aplinkybes, dėl kurių darbuotojas laiku neišnaudojo atostogų. Dėl to geriau šį klausimą išsiaiškinti kuo anksčiau, nes praėjus daugiau laiko kur kas sunkiau atsiminti tikslias aplinkybes, o tai gali sukelti nereikalingų konfliktų. Abiem pusėms sutarus, kad darbuotojas atostogų negalėjo panaudoti dėl svarbių priežasčių, siūlome iš karto aptarti planą, kaip ir kada šios atostogos bus panaudotos.
Siekiant išvengti perteklinio atostogų kaupimosi bei su tuo susijusių nesusipratimų, darbdaviams siūlome turėti tvarką, kurioje darbuotojams būtų aiškiai pateikta informacija apie tai, į ką ir prieš kiek laiko kreiptis dėl atostogų suteikimo, kaip sudaromas atostogų grafikas ir pan. Negalint suteikti darbuotojui atostogų jo pageidaujamu metu, reikėtų paraginti jį pasirinkti atostogoms kitą laiką. O darbuotojai taip pat turėtų būti aktyvūs planuodami savo atostogas, domėtis, kiek turi jų sukaupę, ir nepalikti perteklinių sukauptų atostogų išnaudojimo paskutinei minutei.
